Kartenos kraštas: piliakalniai, legendos, gamta

Pažvelgę į bet kurią Lietuvos vietovę pastebime nemažai bendro, tačiau labiau pasigilinę – kiekvienoje randame ką nors išskirtinio ir kitoniško, kas mus žavi ir stebina. Proistorei pažinti reikšmingiausias yra archeologinis paveldas – seniausių šio krašto žmonių kultūros materialinis palikimas. Kretingos rajone žinomos 93 archeologinės vietos, įspūdingai atrodo piliakalniai, kurių suskaičiuojama 18. Iš pradžių piliakalniai buvo įtvirtintos gimininių bendruomenių gyvenvietės, kurios I tūkstm. po Kr. tapo teritorinių bendruomenių pilimis, atlikusiomis tik gynybinę funkciją. X–XI a. dalis piliakalnių tapo teritorinių bendruomenių vyresniųjų (kunigaikščių) pilimis, administraciniais ir ūkiniais centrais. Visi piliakalniai Kretingos krašte stūkso prie upių, į jų santaką ar slėnį įsiterpiančiuose aukštumų kyšuliuose. Kuo didesnė upė, tuo daugiau piliakalnių prie jos esama. Daugiausia jų išliko palei Miniją ir jos intakus, kurie formuoja nepakartojamą gamtos grožį. Minijos skardžiai ir slėniai Kartenos krašte gausiai nusėti mūsų protėvių gyvenimo ženklų: pilkapių, šventviečių, kapinių, piliakalnių, gyvenviečių liekanų prie jų. Rašytiniuose šaltiniuose Kartena (Cartine) pirmąkart paminėta 1253 m. Šis maršrutas – tai galimybė aplankyti ir sužinoti įvairių faktų, padavimų apie 7 Kretingos rajono, Kartenos seniūnijos piliakalnius bei pasivaikščioti Minijos vingyje esančiu Šilpelkės pažintiniu taku, pasigrožėti įspūdingo grožio Dauginčių atodanga.

Pažintį su Kartenos krašto piliakalniais rekomenduojama pradėti nuo Kartenos piliakalnio. Važiuojant nuo Kretingos, įspūdingas piliakalnio vaizdas atsiveria leidžiantis keliu pro Kartenos miestelio slėnį. I tūkstm.–XIII a. piliakalnio ir papėdės gyvenvietės kompleksas yra į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante. Užlipus į piliakalnį, galima pasigrožėti nuostabiu Kartenos apylinkių peizažu. Į vakarus nuo piliakalnio stūkso Kartenos akmuo su Karvės, kitaip – Velnio pėda, vadinamas Laumės akmeniu, o už jo yra Kartenos Lurdas. Toliau kelionė tęsiama link Vėlaičių piliakalnio, kuris yra ankstyviausia Kartenos apylinkių įtvirtinta senovės gyvenvietė. Piliakalnis krantinio tipo, įrengtas Alanto kairiajame krante, prie Tyrupalio žiočių esančiame aukštumos kyšulyje. Netoli Vėlaičių, Gaudučių kaime, dešiniajame Alanto upės krante stūkso netoli viena kitos net 3 pilalėmis vadinamos kalvos. Didžiausia jų, vadinama dar Čercesnagių kalnu, Čercesnagiu, Pilimi, Gaudučių kalnu yra Alanto ir Rupšupio santakoje, 850 m į pietus nuo Šiaulių–Palangos kelio. Privažiavimo nėra. Kai slėnis nebuvo apaugęs medžiais ir krūmais, kalva dominavo aplinkoje, iš tolo primindama kalną. Keliaujant toliau pasiekiamas vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūręs Dauginčių kaimas, kuriame yra du piliakalniai. Dauginčių piliakalnis I, vadinamas Pilimi, Pilale, stūkso kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį, jis smarkiai apardytas gamtinės erozijos, arimų, apsodintas spygliuočiais medžiais. Rytinėje piliakalnio papėdėje stovi stilizuotų pilies kuorų pavidalo anotacinis ženklas. Už 600 metrų nuo pirmojo, galima išvysti Mėnulio kalnu vadinamą Dauginčių piliakalnį II. Geografinė objekto padėtis leidžia daryti prielaidą, kad senieji šių apylinkių gyventojai kalvą galėjo naudoti pagonių kulto apeigoms atlikti, t. y. ant Mėnulio kalno senovėje galėjo būti alkakalnis. Šį piliakalnį supa Šilpelkės miškas, kuriame įrengtas Šilpelkės pažintinis pėsčiųjų takas. Mėnulio kalno papėde kylant taku aukštyn pasiekiama viena didžiausių Minijos pakrančių atodangų, nuo kurios atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Pasigrožėjus nuostabiais gamtos vaizdais, grįžtama prie pirmojo Dauginčių piliakalnio ir keliaujama toliau link kito maršruto objekto – Martynaičių piliakalnio. Manoma, kad ant jo stovėjusi 1253 m. minima Paminijės pilis. Už 1,5 km, važiuojant link Kartenos, siūloma apžvelgti Gintarų piliakalnį, kitaip Gintarų dvarvietę, vadinamą Vyšnių kalnu. Ties vidiniu pylimu įrengta riedulių apjuosta Minijos slėnio apžvalgos aikštelė. Ant Vyšnių kalno stovėjęs dvaras ir šalia jo išaugęs kaimas XVI a. davė pradžią Kartenos miesteliui.

Maršruto atstumas keliaujant automobiliu 25 km. Keliaudami užtruksite apie 1 valandą. Šilpelkės pažintinio pėsčiųjų tako trukmė 1 valanda, įveikiant 1,5 km atstumą.

Parengė Rasa Grigaitienė, 2024 m.