Martynaičių piliakalnis
Koordinatės: 55.941111 21.494722
Objekto adresas: Martynaičiai, Kretingos rajonas, Lietuva
Savivaldybė: Kretingos rajonas
Martynaičių piliakalnis, vad. Pilale, Pilies kalnu, su gyvenviete yra rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Martynaičių kaime (Kartenos seniūnija), Minijos kairiajame krante, ties santaka su Pilies upeliu. Piliakalnis apaugęs medžiais.
Piliakalnio aikštelė trikampė, pleišto pavidalo, 60 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 40 m pločio pietiniame pakraštyje. Kalvos šlaitai 25–30 m aukščio, statūs, kiek nuolaidesni šiaurės vakaruose, nuo upių santakos pusės. Ant piliakalnio stovėjusi pilis buvo stipriai įtvirtinta – nuo aukštumos pusės ją saugojo net 5 gynybiniai pylimai su medinėmis užtvaromis, o tarp jų buvo iškasti 4 apsauginiai grioviai. Bendras Martynaičių piliakalnio gynybinių įtvirtinimų plotis yra 22 m. Į pietus nuo piliakalnio 2,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos 50-60 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta gludintos ir žiestos keramikos, akmeninis galąstuvas. Galingi piliakalnio įtvirtinimai, gyvenvietės užimama teritorija ir radiniai liudija, kad I tūkstantmečio pabaigoje–II tūkstantmečio pirmaisiais amžiais čia buvusi svarbi kuršių gyvenvietė ir pilis, greičiausiai sudeginta kovų su kryžiuočiais metu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a. Tai – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį, patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Manoma, kad ant piliakalnio stovėjusi Paminijės pilis. Ji minima Kuršo vyskupo Henriko 1253 metų balandžio 5 dienos rašte Livonijos ordino magistrui dėl užkariautų pietinių kuršių žemių dalybų. Pilyje IX–XIII a. rezidavo Ceklio žemės apygardos kunigaikštis su šeimyna ir kariauna. Kiti teritorinės bendruomenės nariai gyveno už įtvirtinimų stovėjusioje gyvenvietėje.
Į kuršių ir kryžiuočių karų laikais ištuštėjusios pilies žemes pradėjus keltis žemaičiams, šalia piliakalnio ėmė kurtis žemdirbių kaimas, kuris pavadintas Martynaičiais (žemaitiškai – Martīnātē). Neabejojama, kad vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Martyno palikuonių Martynaičių pavardės.
Be tradicinio šio krašto piliakalniams pasakojimo, kad ant jo stovėjusi žemaičių ar švedų pilis, tarpukariu surinktoje medžiagoje buvo užrašytas pasakojimas, kad švedmečiu (XVII–XVIII a.) čia „buvusi švedų maldykla“, tai yra evangelikų liuteronų bažnyčia.
Parengta 2024 m.