Vėlaičių piliakalnis

Vėlaičių piliakalnis yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Kartenos seniūnijoje prie Vėlaičių k., Alanto ir Tyrupalio santakon įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnis apaugęs medžiais. Archeologijos tyrimai liudija, kad aukštumos kyšulyje I tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje, t. y. ankstyvajame geležies amžiuje, buvusi įrengta įtvirtinta gyvenvietė. Apie VIII–X a. po Kristaus žmonės apsigyveno aukštumos šiaurinėje papėdėje, Alanto vingyje, o buvusios gyvenvietės vietoje pasistatė medinę pilį.

Pilies aikštelė buvo ovali, apie 40 m skersmens, iš pietų pusės saugoma apie 7 m pločio gynybinio pylimo su medinėmis užtvaromis. Į pietus nuo aikštelės, 1 m žemiau, buvo keturkampis, 15 × 15 m dydžio, priešpilis, kurį nuo aukštumos pusės saugojo pietiniame šlaite iškastas 4,5 m pločio gynybinis griovys ir apie 25 m ilgio puslankio formos pylimas. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 20-25 m aukščio.

Ištyrus piliakalnio liekanas, buvo aptikta iki 0,5 m kultūrinis sluoksnis su akmenų grindiniais, stulpaviete, ankstyva brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinku. VII–X a. vykusias kovas mena Vėlaičių piliakalnio priešpilio pietvakariniame šlaite rastas geležinis įmovinis ietigalis. Piliakalnis buvo puldinėjamas nuo aukštumos pusės. Padažnėjus karingųjų vikingų puldinėjimui, o Alantui pradėjus griauti piliakalnio šlaitą, žmonės pilį apleido ir pasitraukė į saugesnę vietą.

Vėlaičių piliakalnis yra ankstyviausia Kartenos apylinkių įtvirtinta senovės gyvenvietė. Tai – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

Parengta 2024 m.