Klaipėdos paminklai ir jų istorijos

Iki XIX a. pabaigos Klaipėdoje nebuvo nė vieno paminklo. 1828 m. Prūsijos karalius padovanojo miestui portretą, Klaipėda nenorėjo likti skolinga. XIX a. viduryje sodininkų draugija nutarė įamžinti tą vietą, kur 1802 m. karalius Friedrichas Wilhelmas III susitiko su Rusijos caru Aleksandru. Paminklą kurti turėjo garsus to meto skulptorius iš Šarlotenburgo Christianas Danielis Rauchas. Buvo suskurtas gipsinis modelis, vaizduojantis stovintį angelą, kurio galvą puošia diadema, o rankose jis laiko pailgą stačiakampę plokštę su abiejų monarchų portretais. Paminklas turėjo būti iškaltas iš granito, bet, matyt, dėl lėšų stokos projektas liko neįgyvendintas.

1868 m. miestas buvo sumanęs pastatyto paminklą Wilhelmui Friedrichui III. Paminklas turėjo iškilti arba prie Jono bažnyčios, arba Liepų (tada Aleksanderio) gatvės pradžioje. Ir šis sumanymas liko neįgyvendintas.

Keliaudami šiuo maršrutu sužinosite, kur mūsų mieste buvo pastatytas pirmasis paminklas ir kam jis buvo skirtas. Kokie dar paminklai buvo mūsų mieste ir kodėl jų jau nebėra. Kokius paminklus mes statėme ir statome jau būdami nepriklausomos valstybės piliečiai?

Šiuo maršrutu siekiama paskatinti per paminklų statymo ir griovimo istorijas giliau pažinti pačio miesto istoriją. Ką mes žinome apie žmones ir reiškinius, kuriems skirti mūsų paminklai? Kokią simbolinę žinią jie mums neša? O ką žinome apie tų paminklų kūrėjus ir statytojus? Ar tikrai visi paminklai mus džiugina? Ar jie tapo klaipėdiečių savasties dalimi?

Einant pėščiomis maršruto atstumas – 2 km., trukmė – 2 val.