Skulptūra Jurgiui Zauerveinui
Koordinatės: 55.712173 21.132881
Objekto adresas: Liepų gatvė 5, Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipėda
Granitinė dviejų metrų aukščio Zauerveino skulptūra atidengta 2011 m., minint 180-ąsias gimimo metines. Skulptorius – Gintautas Jonkus, architektas – Vytenis Mazurkevičius. Skulptorius Gintautas Jonkus sakė, kad šiuo savo darbu norėjęs ne tik pagerbti įžymų mokslininką, visuomenės veikėją, bet ir pavaizduoti amžiną kelionę. Pats Zauerveinas yra sakęs „Aš negyvenu, aš būnu“.
Georg Julius Justus Sauerwein gimė 1831 m. Hanoveryje (Vokietija), mirė 1904 m. Kristianijoje (dab. Oslas, Norvegija). Sorbų kilmės. Jo giminėje keturios kartos buvo pastoriai. Jurgio Zauerveino tėvas Augustas 1841 metais tapo Gronau parapijos klebonu. Šiame mieste Jurgis praleido jaunystės dienas.
Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose. Pradžioje buvo mokytojas atvykstantis mokyti į namus. Zauerveinas daug keliavo po Europą, Aziją ir Afriką. Gerai mokėjo apie 75 kalbas, susikalbėti galėjo dar apie 200-ais kalbų, rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų. 1873 m. tapo Getingeno universiteto filosofijos daktaru. 1857 metais J. Zauerveinas tapo Britų Biblijos draugijos Londone nariu, jos užsakymu vertė Šventąjį Raštą į įvairias kalbas, redagavo vertimus; už tai gaudavo algą. Jis buvo tautų, žmogaus ir kalbų teisių aistringas reiškėjas bei gynėjas, unikali ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos figūra.
1877 m. pirmą kartą atvyko į Mažąją Lietuvą ir, apsigyvenęs Girėnuose pas Vilių Kalvaitį, pasirinko Girėno slapyvardį. Jo dėka 1879 m. Tilžėje buvo įkurta Lietuvių literatūros draugija, kurios nariais buvo žymūs Europos kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjai.
J. Zauerveinas lietuvių kalba sukūrė per 300 eilėraščių. Jis daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas. Daugiausiai publikacijų, eilėraščių išspausdino „Lietuwiszka ceitunga“, „Tilžės keleiwis“, „Nauja lietuwiszka ceitunga“, „Niamuno sargas“. Bendradarbiavo su Didžiajai Lietuvai skirta „Aušra“ („Auszra“, 1883–1886 m. spausdintas Mažojoje Lietuvoje).
Organizavo lietuvių deputaciją pas karalių Wilhelmą dėl lietuvių kalbos teisių, buvo Mažosios Lietuvos kandidatas rinkimuose į Vokietijos Reichstagą. Bendradarbiavo su profesoriumi Friedrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“. Intensyviai susirašinėjo su dr. Jono Basanavičiumi, jo paskelbtoms dainoms parašė vokiškus komentarus. Pats parengė ir išleido „Lietuvių kalbos chrestomatiją“ (1888 m.), kurioje nemažai Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių.
Geriausiai žinomas jo eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu, parašytas 1879 m. ir pirmą kartą paskelbtas laikraštyje „Lietuwiszka ceitunga“. Jo sutrumpintas variantas (pirmasis, ketvirtasis ir paskutinis posmai, etnonimas „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“) su kompozitoriaus Stasio Šimkaus 1908 m. parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas.
Iš Lietuvos Zauerveinas išvyko 1898 m. ir daugiau joje nebesilankė, bet iki mirties susirašinėjo su dr. Jonu Basanavičiumi, kuris 1921 m. parašė „Medega D-ro Jurgio Sauerveino biografijai”, rankraštis liko neišspausdintas. „Basanavičius juo didžiuojasi: „Sauerveinas buvo tai ne tautų karalius, bet jis kaipo dainius, rašytojas, iš dalies kaipi filozofas, anot prof. dr. L. Stieda‘s išsitarimo (1908 m.), spindėdamas savo rašiniuose vienu ir tuo pat laiku daugeliu kalbų, viešpatavo ant daugiau kalbų, negu koks kitas karalius ant tautų. Jisai buvo tikras daugybės kalbų valdovas”.
Parengta 2014 m., papildyta 2024 m.