Paminklas Simonui Dachui skulptūra „Taravos Anikė“

1912 m. Klaipėdos Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, Simono Dacho (1605-1659) atminimui. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų, liaudyje dar buvo vadinamas „Simono Dacho šuliniu“ (Simon Dach Brunnen). Skulptūra vaizduoja jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Skulptūros autorius – berlynietis Alfred Künne. Tai XVII amžių siekianti meilės istorija apie anksti mirusio kunigo iš Taravos gražiąją dukrą Anikę, kuri septyniolikos ištekėjo už vieno lietuvių raštijos pradininkų kunigo Johano Partacijaus. Kaip tik į šias jungtuves Karaliaučiaus katedroje buvo pakviestas jau pagarsėjęs poetas ir būsimas Karaliaučiaus universiteto profesorius Simonas Dachau (Dachas), iš pirmo žvilgsnio įsimylėjęs Anikę. Ši meilė buvo įamžinta eilėraštyje „Taravos Anikė” (Änchen von Tarhau). Legendinis eilėraštis šlovina poeto meilę Anikei jau beveik 400 metų, kuris paplito ir vėliau išgarsėjo kaip daina, nuolat skambanti ne tik Lietuvoje, Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje, Austrijoje. Anikė mirė 70-ies, po vyro Johano mirties buvo ištekėjusi dar du kartus.

Manoma, kad 1939 m. paminklas iš Teatro aikštės buvo pašalintas. Kurį laiką Taravos Anikės skulptūra stovėjo paremta prie Lietuvininkų aikštės, šį faktą patvirtina Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) archyve rasta nuotrauka. Karo metais paminklas dingo.

Šio paminklo atkūrimo iniciatorius Heinz Radziwill bei keletas entuziastų: M. Mollenhauer-Ehlermann, Gerhard Wiloweit, Saulius Manomaitis, Antanas Stanevičius, Jonas Tatoris ir kt., pritariant klaipėdiečiams ir miesto valdžiai (vykdomojo komiteto pirmininku tuo metu buvo Alfonsas Žalys) atstatė garsiąją, poetiškos meilės įkvėptą Taravos Anikės skulptūrą.

Skulptūra buvo atkurta remiantis nuotraukomis bei originalia kopija – maža skulptūrėle. Paminklą atkūrė berlynietis skulptorius M. Haacke.
Taravos Anikė vėl tapo miesto simboliu, o Simono Dacho meilę byloja žodžiai iškalti ant postamento : „Ännchen von Tharau, mein Reichthum, mein Gut, du meine Seele, mein Fleisch und mein Blut!“ [Anike Taravos, turte didžiausias, tu mano siela, kūnas ir kraujas!]. 1989 lapkričio 18 d. įvyko iškilmingas paminklo atidarymas.

Parengta 2014 m.