Paminklas Kristijonui Donelaičiui

Yra žinoma, kad šioje vietoje yra buvę Krūmamiesčio kapinės. XIX a. čia pasodinti medžiai ir įkurtas viešas miesto parkas, kuriame vykdavo vieši koncertai, o dabartinė Donelaičio gatvė vadinosi Parko gatvė. Aikštė pavadinta Liepų aikšte. Po 1854 metų gaisro ji skirta fizinio lavinimo reikalams. Namai šioje vietoje pradėti statyti XX a. pradžioje.

Paminklas Kristijonui Donelaičiui (1714 – 1780) sukurtas 1974 m., jo autorius – skulptorius Deltuva. Paminklas buvo skirtas Donelaičio mokyklai, bet buvęs per didelis, todėl atidengtas Donelaičio vardo aikštėje (architektas Šadauskas). Skulptūra yra iš granito, 5 metrų aukščio, nėra tradicinio ryšio biustas – pjedestalas. Portretas sujungtas su pjedestalu, todėl labai vientisas. Papėdė – iš lietuviško granito. Veido rekonstrukcija atlikta pagal kaukolę. Kaukolės kopija “pajauninta”.  Plaukai  – pagal tų laikų madą. Tai pirmas biustas, kuris vertingas ne tik meniniu, bet ir moksliniu požiūriu, nes prie veido rekonstrukcijos prisidėjo istorikai, archeologai, antropologai, medikai.

Kiekvienais metais sausio 1 dieną prie Donelaičio paminklo renkasi Donelaičio ir jo kūrybos mylėtojai.

Kristijonas Donelaitis gimė 1714 sausio 1 d. Lazdynėliuose (apie 5 kilometrai į rytus nuo Gumbinės, nuo 1945 – Gusevo raj, Kaliningrado sr.). Jis – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Kūrybai būdinga baroko literatūros ir Šviečiamojo amžiaus literatūros bruožai. 1740 baigė Karaliaučiaus universiteto Evangelikų liuteronų teologijos fakultetą, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–42 buvo Stalupėnų mokyklos kantorius, 1742–43 – rektorius. Nuo 1743 m. Tolminkiemio klebonas. Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. Be poezijos, parašė šešias pasakėčias (pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje), kūrė muzikines kompozicijas, gamino klavyrus (ir fortepijoną), barometrus, termometrus, mikroskopus, veisė sodą.

Mirė 1780 m. vasario 18d. Tolminkiemyje (nuo 1946 m. – Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.). Jo palaikai ilsisi bažnyčios kriptoje.

Svarbiausias kūrinys – poema „Metai“ (apie 1760–75). Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute). Ciklo dalis – „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“ – M. L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir pavadinęs „Metais“ 1818 m. išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. 1977 m. kūrinys įtrauktas į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą. „Metai“ išversti į septyniolika kalbų.

Siekiant įamžinti Donelaitį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Ruduo Tolminkiemyje“ (1988, režisierius J. Sabolius). Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus. 2005 m. įsteigta tarptautinė Kristijono Donelaičio premija Lietuvos ir Kaliningrado srities kultūros veikėjui. K. Donelaičio autografai 2013 m. įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“, jie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 2014 m. UNESCO buvo paskelbti K. Donelaičio metais.

Parengta 2014m., papildyta 2024 m.