Memelenderių atminimo akmuo

Kapinės Rostgarteno teritorijoje, kur miestiečiai ganė gyvulius, buvo įkurtos 1820 m. ir buvo skirtos laidoti visiems miestiečiams, įvairių konfesijų žmonėms: liuteronams, katalikams, anglikonams ir kitų tikėjimų žmonėms, neturėjusiems savų kapinių. Jų tvarkymas buvo nebe bažnyčių, bet magistrato žinioje, kuris paskirdavo kapų inspektorių. Buvo uždrausta kapinėse rūkyti, vedžioti šunis. XIX a. viduryje sklypas buvo beveik užlaidotas, todėl leista dar kartą kartą užlaidoti, užpylus balasto žemės. Baigiantis XIX a. sklypas praplėstas beveik trečdaliu. Kapinių inspektoriai gyvendavo mūriniame namelyje prie kapinių. Dabar toje vietoje veikia Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras (sovietmečiu – šachmatų klubas, nuo 1996 m.  – kavinė).

1945 m. miestą užėmė Raudonoji armija, į jį kraustėsi naujakuriai iš Sovietų Sąjungos ir kitų Lietuvos vietovių. Koplyčios buvo susprogdintos 1947 m. Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo apverčiami ir užrašomos tik ką palaidotų žmonių pavardės, dažniausiai rusiškai. MLIM saugoma 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knyga. Bet yra prisiminimų, kad laidota dar 1964 m. Senosiose miesto kapinėse yra palaidota apie 40 000 žmonių.

1962 m. buvo numatyta čia įrengti Maksimo Gorkio vardo parką su monumentalia rašytojo skulptūra.

Kapinės sunaikintos XX a. 8 deš. 1977 m. jų vietoje įkurtas Skulptūrų parkas. Nors galutinis likvidavimas tęsėsi iki 1985 m., mat palei Trilapio gatvę dar stovėjo antkapiniai paminklai.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojama 61 skulptoriaus 116 įvairios tematikos brandžiojo modernizmo meninių darbų. Jie sukurti per 15 metų Smiltynėje vykusiuose simpoziumuose.

Nuo 2005 m. Skulptūrų parko ekspozicija rūpinasi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

2023 m. buvusios miesto kapinės – Skulptūrų parkas atverti po metus trukusios rekonstrukcijos. Pagerbti čia palaidoti po Prancūzijos–Prūsijos karo (1870–1871 m.) žuvę prancūzų belaisviai, Vokietijos kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu, – jų atminimui Skulptūrų parke pastatyti kryžiai. Parko dalyje arčiau Trilapio g. įrengta istorinės atminties vieta – memorialas. Į šią vietą buvo perkelti antkapių akmenys, paminklai, kurie buvo rasti ardant sovietmečiu pastatytus karinio miestelio pastatus dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje, taip pat – rekonstruojant parką atkasti radiniai. Atkurti simboliniai vartai.

1992 m. pastatytas „Memelenderių atminimo akmuo“ – tai simbolinis šiose kapinėse iki 1944 m. rudens palaidotų miestiečių atminimo įamžinimas. Jo pastatymą inicijavo AdM draugija (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. – Klaipėdos krašto darbo grupė). Tai 1948 m. Vokietijoje įkurta memelenderių organizacija, kurios tikslas buvo suvienyti Vokietijoje išsibarsčiusius kraštiečius, padėti surasti šeimos narius, spręsti socialines (būsto, darbo, mokyklų, vaikų darželių ir kt.) problemas. Draugijos nariai Vokietijoje leido kraštotyrinius darbus, minėjo Klaipėdai svarbiais datas. Draugija 2011 m. savo kauptą archyvą ilgalaikei panaudai perdavė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai. AdM draugijai priklauso bene žinomiausio vokiečių kalba Klaipėdoje beveik iki karo pabaigos leisto dienraščio „Memeler Dampfboot“ teisės. Laikraštis dabar leidžiamas kartą per mėnesį.

Parengta 2014 m., papildyta 2024 m.