Kiek miesto istorijos gali papasakoti senosios Klaipėdos mokyklos?

1568 metais buvo priimtas įstatymas dėl bažnytinių mokyklų steigimo Prūsijoje, pagal kurį tokios mokyklos buvo steigiamos ir Mėmelyje. Mokesčių mokėtojų registre 1540 m. įrašytas žemdirbys, gyvenantis „an Schulmeister“ (pas mokytoją).  Pasak J. Sembritzkio, XVI–XVII a. sandūroje buvusios dvi pradinės mokyklos: viena senamiestyje ir viena Frydricho mieste. Sąlygos mokykloms buvo gana sunkios. Mažesnėse parapijose vaikai buvo mokomi tiesiog klebono arba vargonininko namuose.

Privalomas mokslas Prūsijoje buvo įvestas 1736 m. (Lietuvoje – tik 1928–1931 m.). Klaipėdos krašte vaikai nuo 6 iki 14 metų turėjo baigti aštuonias klases. Pirmieji dveji metai buvo žemesnio lygio, kitus dvejus metus vidurinė (šie ketveri metai buvo skaičiuojami kaip pradinė mokykla), o paskutinieji ketveri metai – aukštesnioji pakopa (progimnazija ir gimnazija).

1817 m. mokyklose įvestos fizinio lavinimo pamokos. 1820 m. ministerijos nurodymu (mokiniams gimnastikos pratimus leista daryti tik prižiūrimiems mokytojų ir kontroliuojamiems policijos. Po 1831 m. Prūsijoje įvykdytos švietimo reformos daugiau dėmesio skirta pasaulietiniams dalykams, todėl į programas įtraukta daugiau praktiškų dalykų. Buvo sustiprinta ir pamokų lankomumo kontrolė – už praleistas be priežasties pamokas mokinio tėvai mokėjo baudas. Nuo 1845 m. fizinio lavinimo pamokos įvestos pradinėse, nuo 1847 m. – mergaičių  mokyklose. XIX a. pab. prie mokyklų atsirado gimnastikos aikščių, pradėtos statyti sporto salės.

XVIII amžiuje Mėmelis turėjo vieną lotynų mokyklą, tris pradžios mokyklas ir tris bažnytines: liuteronų, reformatų ir katalikišką. Dėl įvairių priežasčių šios mokyklos nustojo veikti iki XIX a.

1857 m. septynias miesto mokyklas lankė 2729 vaikai: 2502 buvo evangelikai, 110 katalikai, 56 judėjai ir 63 nenurodyta konfesija.

XIX a. pab. – XX a. pr. Mėmelyje veikė kelių tipų mokyklos: vidurinės, profesinės mokyklos, gimnazijos, mokytojų seminarija; jos buvo valstybinės, privačios ir įsteigtos miesto magistrato.

Klaipėdos krašto mokyklų istorija ypač įdomi tarpukariu, kai švietimas buvo svarbus politiniu ir ideologiniu aspektu. 1929 m. Klaipėdos krašte iš 100 buvo tik keturios lietuviškos ir 7 mišrios (vokiečių ir lietuvių).

Maršrutas pasakoja apie buvusias didžiausias ir svarbiausias miesto mokyklas. Kai kurios jų sėkmingai veikia iki šiol kaip švietimo įstaigos, o kai kurių nebėra net pastatų. Kur buvo Klaipėdos mokyklos, kas jas įkūrė, kokia jų raida, kas jose mokėsi ir kas mokė – visa tai yra mūsų miesto istorijos dalis, kurią ir bandoma papasakoti šiuo maršrutu.

Maršrutą sudaro 10 objektų. Keliaudami pėščiomis maršrutą įveiksite per 2 val. ir nueisite apie 4 km atstumą.

Parengė Rasa Miuller 2023 m.