Vytauto Didžiojo gimnazija

Pirmoji lietuviškoji gimnazija Klaipėdoje įkurta 1922 m., ji veikė „Sandoros“ draugijos salėje. Į ją  buvo atrinkti 28 mokiniai. Pirmasis gimnazijos direktorius – Vilius Gaigalaitis. 1923 m. direktoriumi paskirtas Martynas Krukis, o 1924 m. – Pranas Mašiotas. 1923 m. gimnazija persikėlė į mokytojų seminarijos patalpas, kur mokinių skaičius nuolat augo. 1929–1940 m. gimnazijai vadovavo Kazys Trukanas, kuris dėstė lotynų kalbą, istoriją, filosofiją. 1930 m. lietuvių gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.

1933 m. LR Švietimo ministerija skyrė lėšų naujo pastato statybai, projekto autoriumi pasirinktas H. Reissmannas, kuris dirbo kartu su A. Nixdorffu. 1934 m. rūmai buvo atidaryti, nors užbaigtas buvo tik pirmasis statybų etapas – gimnazijos pastatas turėjo būti E raidės formos, kairysis fligelis, skirtas būsimam Prekybos institutui, turėjo būti pastatytas vėliau. Be 20 klasių, laboratorijų, aulos, sporto salės, valgyklos, dirbtuvių bei buto direktoriui, pastato mansardose suprojektuoti kambariai atvykstantiems turistams.

Gimnazijoje mokslas truko 9 metus, mokytasi pagal reformuotų vokiškų gimnazijų programą, suderintą su Švietimo ministerija. Kurį laiką mergaitės ir berniukai mokyti atskirai, mokslas buvo mokamas, tačiau Vyriausybė, mokėdama pašalpas, kompensavo dalį mokesčio. Mokslo metai, kaip ir visose Klaipėdos krašto mokyklose, prasidėdavo balandžio mėnesį, tęsdavosi iki kovo, vasarą buvo suteikiamas mėnuo atostogų. Mokinių skaičius nuolat augo, 1939 m. mokėsi beveik 500 mokinių. 1938 m. dirbo 25 mokytojai. 1939 m. gimnazija perkelta į Palangą, Klaipėdoje buvusiose patalpose įkurtos kareivinės, vėliau – karo ligoninė. Tarpukariu Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokytojavo poetas Salys Šemerys, rašytojas Antanas Venclova, dailininkas Adomas Brakas, istorikas kalbininkas Jonas Užpurvis.

1945-aisiais mokyklos bendruomenė grįžusi į Klaipėdą, rado pastatą suniokotą: sugadintą stogą, išdužusius langus, nuniokotą pastato vidų. Mokyklos Vytauto Didžiojo vardas pakeistas į I-ą vidurinę.  Kurį laiką mokymosi procesas vyko klasėse, kurių langai buvo užkalti lentomis, apšviečiant žvakėmis, o šildytasi metalinėmis krosnelėmis. 1955-aisiais mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos vardas. Susigrąžinusi gimnazijos statusą mokykla vėl ėmė vadintis Vytauto Didžiojo vardu.
2012 m. ant pastato fasado atidengta atminimo lenta gimnazijos direktoriui, dr. Kaziui Trukanui (1892–1957) (autoriai Adomas Skiezgilas ir Rimantas Eidėjus).

Parengta 2017 m., redaguota 2024 m.