Žydų mokyklos pastatas

1879 m. Memelio žydų bendruomenė nusipirko šalia sinagogos buvusį miesto mokyklos pastatą, kuriame rabinas I. Riulfas (I. Rülf) įkūrė religinę mokyklą neturtingų žydų vaikams. Mokyklos statyboms 50 000 markių paaukojo Berlyne įsikūręs paramos Rusijos žydams komitetas. Mokykloje buvo mokoma hebrajų ir vokiečių kalbos ir gramatikos, taip pat studijuojami Talmudas – rašytiniai ir Mišna – žodiniai įstatymai ir tradicijos. 1896 m. pasinaudojus baronienės Klaros von Hirsch iš Paryžiaus finansine pagalba mokyklos pastatas perstatytas ir išplėstas, jame veiklą tęsė religinė mokykla žydų vaikams (Israelitische Religions Schule), joje buvo dvi klasės berniukams ir dvi mergaitėms.
Turtingi vietos žydai tame pačiame komplekse inicijavo ir finansavo privačios pagrindinės religinės mokyklos įkūrimą, kurioje buvo keturios klasės berniukams, penkios mergaitėms ir viena bendra baigiamoji klasė.
Šioje mokykloje mokyta Hebrajų klabos, studijuotas Talmudas, Mišna ir Gemara. Abiem religinėm mokyklom vadovavo direktorius dr. I. Kalerbachas (Dr. I. Carlebach).
Vienas iš Isako Riulfo mokinių buvo Davidas Volfsonas (David Wolffsohn 1856-1914) – žydų verslininkas, sionistas, gimęs Darbėnuose, mokytojo šeimoje, tačiau nuo 1869 m. gyvenęs Memelyje. D. Volfsonas pas rabiną I. Riulfą mokėsi vokiečių kalbos ir matematikos. Bendravo su sionizmo kūrėju Theodoru Herzliu (T. Herzl), aktyviai dalyvavo Pasaulio sionistų organizacijos veikloje, prisidėjo prie pirmųjų Pasaulio sionistų kongresų organizavimo. Po T. Herzlio (T. Herzl) mirties VII kongrese Bazelyje buvo pripažintas vienu šios organizacijos lyderių, 1907 m. išrinktas antruoju organizacijos prezidentu (iki 1911 m.), laikomas Izraelio valstybės vėliavos prototipo kūrėju ir žydų pinigo – šekelio pavadinimo autoriumi.

Parengė: Laurencija Budrytė-Ausiejienė