Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija

1937 m. Lietuvos valdžia skyrė lėšų naujo policijos pastato statybai Klaipėdoje, kuris turėjo įsikurti „Offizier casino“ vietoje. Senasis romantizmo stiliaus pastatas nebuvo nugriautas, o sumaniai inkorporuotas į naująjį. Buvęs bokštelis perstatytas į laiptinę, kuriai vertikalumo įspūdį suteikia tamsiomis klinkerinėmis plytomis įrėminta „termometro“ tipo vertikali langų juosta. Identiška laiptinė pristatyta ir pastato pietinėje pusėje. Laiptinių viršuje įrengti masyvūs bauhauziniai metaliniai flagštokai (vėliavų laikikliai). Pastatas paaukštintas, pusrūsis ir prie pastato kampų esantys durų portalai įrėminti tamsiomis klinkerinėmis plytomis. Ta pati medžiaga pasitelkta ir kuriant centrinės fasado dalies horizontalumo įspūdį – horizontaliai apjungiant langų juostas. Fasadai be išskirtinių architektūrinių detalių.

1923–1939 m. šiame pastate veikė Stasio Šimkaus įkurta pirmoji muzikos mokykla Klaipėdos krašte. Čia dirbo įžymūs lietuvių kultūros visuomenės veikėjai: Stasys Šimkus, Ignas Prielgauskas, Vydūnas ir Juozas Karosas.

1923-1924 m. Muzikos mokykloje veikė dainavimo, fortepijono ir vargonų, styginių instrumentų, medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų, taip pat kompozicijos skyriai. 1924 m. mokykloje buvo įkurtas simfoninis orkestras, pradėjo veikti biblioteka. Daug knygų ir natų buvo atsiųsta ir iš Vokietijos, tačiau didžiąją dalį jų padovanojo Klaipėdos muzikos draugija (Musikverein). Ši muzikos mokykla turėjo didžiausią negrožinės literatūros biblioteką, palyginti su kitomis specialiosiomis ar profesinėmis mokyklomis Klaipėdos krašte.

1925 m. muzikos mokykla buvo suvalstybinta. Mokykloje mokėsi iki 150 mokinių, kurie buvo apgyvendinti buvusiame Bachmanno dvare, Paupiuose, atidarytame bendrabutyje. Dėl patalpų stygiaus namas buvo praplėstas, pristačius trečią aukštą ir bokštelį.

Mokykla nuolat turėjo didelių finansinių problemų. Dėl to direktorius S. Šimkus 1927 m. atsistatydino ir emigravo į JAV. Bendrabutis buvo uždarytas. Mokyklai pradėjo vadovauti Juozas Žilevičius, atidaręs pedagoginę klasę muzikos mokytojams parengti. 1928 m. vadovauti vėl ėmė S. Šimkus.

1930 m. konservatorija buvo uždaryta ir tapo privačia Igno Prielgausko muzikos mokykla.

1937 m. konservatorija vėl pradeda veikti. Direktorius – Juozas Karosas. Karoso užmojai nepatinka kolegoms ir politikams Kaune. 1938 m. Magistratas nepasirašė nuomos sutarties, Konservatorija 2 metams išsinuomojo pastatą už Kareivinių. Konservatorijos pastatas buvo perduotas policijai. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, muzikos mokykla perkelta į Šiaulius.

Muzikos mokykla Klaipėdoje atkurta 1945 m. pastate Donelaičio g. 8, jai vėl vadovauja Juozas Karosas. 1948 m. prie mokyklos įkuriama septynmetė vaikų muzikos mokykla, o 1951 m. pradeda veikti bendrojo lavinimo skyrius.  Į istorinį pastatą mokykla grįžo 1960 m., o nuo 1961 m. vėl tapo savarankiška muzikos mokykla. 1967 m. sutektas Stasio Šimkaus vardas. Mokyklos statusas ir jos steigėjas keletą kartų keitėsi. 2015 m. Konservatorija buvo akredituota, ji tapo gimnazijos tipo konservatorija, skirta 15-18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą).

Ant išorinės sienos 2007 metais atidengta paminklinė lenta Vydūnui – prūsų lietuvių inteligentui, filosofui, 1925 metais dėsčiusiam konservatorijoje meno istoriją.

© Goethe-Institut Litauen, 2019 m. Papildyta 2023 m.