Karališkoji mokytojų seminarija

Karališkoji raudonų plytų mokytojų seminarija (Königliches Lehrerseminar) pastatyta 1908 m. šalia geležinkelio stoties tuometinėje Bahnhofstrasse (dabar S. Nėries 5). Kompleksą sudaro keturi korpusai. Mokomųjų patalpų pastatas su įspūdinga aula – masyvus triaukštis. Jis išsiskiria iš kitų masyviais gotikiniais frontonais. Dviaukščiame ir triaukščiame korpusuose buvo gyvenamosios patalpos. Viename – butai dėstytojams, kitame – bendrabutis seminaristams. Pagalbiniame korpuse buvo valgykla, virtuvė, gimnastikos salė, biblioteka ir kt. patalpos. Seminarija turėjo savo daržą, sodą bei sporto aikštyną. Tai buvo tuo metu moderniausia Prūsijoje seminarija, kurioje dirbo aukštos kvalifikacijos pedagogai, todėl ji buvo vadinama pavyzdine seminarija.

1915 m. seminarijos veikla buvo laikinai nutraukta dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. 89 proc. seminaristų buvo pašaukti į kariuomenę, o likę 10 paskirstyti į kitas seminarijas.

Pirmojo pasaulinio karo metu čia įkurta ligoninė. Po karo mokslas atnaujintas. Po Pirmojo pasaulinio karo pastate veikė statybos valdyba, socialinės rūpybos valdyba, Klaipėdos krašto policija. Įprastu režimu po karo seminarija pradėjo veikti 1919 m. 1922–1933 m. čia veikė Lietuvių gimnazija, nuo 1934 m. – vokiškas Klaipėdos krašto pedagoginis institutas, nuo 1935 m. – lietuviškas Respublikos pedagoginis institutas. 1932 m. priimtas sprendimas mokslą seminarijoje pratęsti iki ketverių metų. 1936 m. seminarija buvo uždaryta Vyriausybei nusprendus pradinių klasių mokytojus rengti pedagoginiuose institutuose. Seminarijoje galėjo mokytis ir merginos. Visiems buvo privaloma tam tikru lygiu mokėti lietuvių kalbą. Paskutiniais veiklos metais (1935 m. rudenį) seminarija turėjo 75 auklėtinius ir 8 pedagogus.

1943–1944 m. čia veikė Pedagogikos mokykla. 1944 m. pabaigoje – karinis štabas. Ir po Antrojo pasaulinio karo pastate dirbo įvairios švietimo įstaigos: pradinės mokyklos, gimnazijos, mokytojų seminarija, pedagoginės mokyklos. Nuo 1975 m. Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1991 m. pastatas buvo perduotas įkurtam Klaipėdos universitetui.

2016 m. buvo baigti beveik dešimtmetį užtrukę pastato fasado atnaujinimo darbai, kuriuos vykdė „Pamario restauratorius“.

Ant pastato fasado pritvirtintos atminimo lentos: 1995 m. – Klaipėdos pedagoginio instituto įkūrimo 60-mečiui, 2008 m. – pastate veikusioms įstaigoms atminti, 2017 m. – Martinui Krukiui (1884–1948), kuris vadovavo pastate veikusiai Klaipėdos lietuvių gimnazijai bei  Valstybinei mokytojų seminarijai, 2019 m. Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957), kuris čia studijavo 1937–1939 m.

Parengta 2015 m., redaguota 2024 m.