Senamiesčio berniukų vidurinė mokykla

1781 m. šioje vietoje buvo pastatytas mokyklos pastatas: Schola Memelensis ope Dei Triunius Maximi tandem exstructa (Aukščiausiajai Dievo trejybei padedant) [Anno] 1781 – buvo rašoma ant pastato kabėjusioje atminimo lentoje. Mokykla buvo ne kartą plečiama. Per didįjį miesto gaisrą 1854 m. sudegusi mokykla atstatyta labai greitai – jau 1855 pašventinta nauja mūrinė keturklasė berniukų vidurinė mokykla, turėjusi ruošti valstybinių įstaigų tarnautojus, prekybininkus, uosto, fabrikų, taupomosios kasos darbuotojus. 1860 m. mokyklai suteikiamas gimnazijos statusas. 1888 m. gimnazija buvo nacionalizuota. Kai 1891 m. Karališkoji gimnazija (pavadinta karalienės Luizės vardu) persikėlė į naujai pastatytą modernų gimnazijos pastatą, šis atiteko Senamiesčio berniukų vidurinei mokyklai. 1910 m. buvo patvirtintas reformuotas mokymo planas, jame numatyta mokyti 14 dalykų. Be įprastų disciplinų jame buvo anglų ir prancūzų kalbos, aritmetika su buhalterijos knygų tvarkymo kursu, sodininkystė. Senamiesčio berniukų vidurinė mokykla garsėjo aukštu mokymo lygiu, reikliais pedagogais, griežta disciplina. Mokinių skaičius augo, todėl 1912-1913 m. pastatas buvo rekonstruotas, įrengti fizikos, biologijos, mašinraščio kabinetai, knygrišykla, medžio gaminių dirbtuvės. Mokykla turėjo kino projektorių, epidiaskopą, radijo aparatą. Nors mokslas buvo mokamas, mokinių skaičius didėjo. 1905 m. dirbo 7 klasės, 1920 – 14. Tarpukariu mokinių skaičius labai svyravo. Mažiausias jis buvo 1929 m – 151, o 1937 – jau 445.  1936 m. dirbo 14 pedagogų, visi vyrai. Iš jų 7 buvo baigę universitetus. Mokykla buvo  provokiška, nors joje mokėsi ir lietuvių vaikai. Didžioji dalis mokinių priklausė hitlerjugendo organizacijai. Mokykla nustojo veikti 1944 m. 1944 m. gruodį pastatas buvo smarkiai apgadintas per kautynes. Griuvėsiai kelerius metus buvo netvarkomi, 1956 m. nugriauti. Šioje vietoje turėtų iškilti modernus viešbutis.

Vienas žymiausių mokyklos mokytojų (1850-1860 m. mokyklos rektorius) buvo Ernstas Gustavas Julius Waldhaueris (1814-1883). 1850 m. jis išleido linijinės perspektyvos vadovėlį ir išsamų augalų atlasą su 1310 augalų atvaizdų, padarytų rašikliu ir specialiu rašalu. Jis išleido litografijas su Mėmelio vaizdais prieš ir po 1854-ųjų m. didžiojo miesto gaisro (kol kas tai iš dalies vieninteliai miesto nebeegzistuojančių pastatų vaizdai), suprojektavo anglikonų bažnyčią Memelyje, inicijavo pirmojo sporto klubo įkūrimą mieste 1950 m.

Hugo Šojus (1845-1937), žymiausias Šilokarčemos (nuo 1923 m. Šilutė) mecenatas, pirmojo kraštotyros muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas (jo kolekcijos yra svarbiausia dabartinio Šojaus muziejaus dalis). G. Waldhauerio mokinys, o vėliau ir draugas.

Friedrichas Wilhelmas Argelanderis (1799-1875), žymus astronomas, Turku (Suomija) observatorijos direktorius, Helsinkio observatorijos direktorius ir universiteto profesorius, Bonos observatorijos direktorius ir universiteto profesorius. Plataus sistemingo kintamųjų žvaigždžių tyrimo pradininkas. Sukūrė paprastą kintamųjų žvaigždžių regimojo stebėjimo metodą (tiriamos kintamosios žvaigždės spindesys vertinamas pagal gretimas pastovaus spindesio žvaigždes, tai vadinama Argelanderio metodu). Argelanderis sistemingai matavo maždaug 40-ies kintamųjų žvaigždžių ryškius, su savo mokiniais atrado daug kintamųjų žvaigždžių. Sukūrė dabar naudojamą kintamųjų žvaigždžių nomenklatūrą. Buvo gavęs Karališkosios Švedijos mokslų akademijos apdovanojimą bei Karališkosios astronomijos draugijos aukso medalį.

Erichas Karšys (Erich Karschies, 1909-1942). Baigė Klaipėdos vidurinę mokyklą, studijavo Mokytojų seminarijoje. Dirbo Senamiesčio berniukų mokykloje. Rūpinosi literatūros mokymu, parengė kalbos pratimų sąsiuvinius pradinėms mokykloms. Direktorijos nutarimu, mokyklose leista naudoti jo lietuvių kalbos vadovėlį vokiečių vaikams mokyti. 1937 m. paskirtas į mokyklos tarybą, bendradarbiavo laikraštyje „Memeler Dampfboot“, rašė apie Klaipėdos kraštą, jo žmones ir buitį. Debiutinis romanas – „Fischmeister“ (Žvejybos inspektorius) išėjo 1940 metais, dėl karo nespėta jo ekranizuoti.

Paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje m-kloje mokėsi visuomenės veikėjas, bibliofilas Jonas Birškus (1873-1959). Jis – Lietuvių susivienijimo prūsuose sekretorius (1904-1905), Prūsų lietuvių tautos tarybos narys, pirmosios Krašto direktorijos narys (1923-1925). 1919 m. pas jį kurį laiką slapstėsi Vilius Gaigalaitis.

Parengta 2023 m.