Laiko (ne)užpustyti ir rekordais nominuoti Kretingos lobiai

Kretingos lobis – Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios kompleksas, gyvuojantis jau 4 šimtmečius. Vienuoliai buvo prie miesto įkūrimo lopšio, kai J. K. Chodkevičius Kretingoje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę ir įkurdino brolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. išmūrijo vienuolyną su bažnyčia. Čia jie puoselėjo didžiulį sodą…

Šis maršrutas kviečia išvysti net penkias vienuolyno ir bažnyčios komplekso įžymybes, įtrauktas į Lietuvos išskirtinių pasiekimų (anksčiau – Rekordų) knygą, ir tai, kas mena išnykusį pranciškonų sodą.

Maršrutą teatveria vartai – tarp praeities ir dabarties, tarp išnykusio ir tebesančio pasaulio dalykų. Tai Kretingos senųjų parapijos kapinių, esančių Vilniaus gatvėje, tvoros vartai, pastatyti 1913 m., – įspūdingas architekto J. Padlevskio istorizmo stiliaus kūrinys. Lietuvoje aukščiausi kapinių vartai 2022 m. įrašyti į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą.

Pietų kryptimi paėjėję restauruota Vilniaus gatve, kitus keturis rekordus keliautojai turės galimybę atrasti vienuolyne ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčioje. Čia jie atvers seniausias Lietuvoje bažnyčios duris, per 4 šimtmečius atlaikiusias gaisrus ir kitokias negandas, iš visų Lietuvos bažnyčių durų išsiskiriančias gausia harmoninga erdvine puošyba.

Įžengus pro ypatingąsias duris prieš akis atsivers aukščiausias Lietuvoje medinis altorius. Nuo senų laikų marmuras simbolizavo prabangą, tačiau gabenti tiek daug akmens iš užsienio kraštų būtų labai brangu, taigi nepaprastai talentingi meistrai medį išdažė aliejiniais dažais, imituodami marmuro atspalvius ir gysleles. Lietuvoje daugiau nėra altorių, dekoruotų tokiu savitu būdu.

Ketvirtasis būtinas pamatyti rekordu tapęs dalykas – seniausi Lietuvoje (ir visose Baltijos šalyse) vargonai, stovintys bažnyčioje, prie kairės navos pirmosios kolonos, už Švč. Mergelės Marijos altoriaus. Ilgai buvę užmiršti ir tylėję, dabar atkurti ir kasmet gaudžiantys barokiniais akordais, palytėti talentingiausių muzikantų.

Paslaptingoji maršruto dalis – išnykęs vienuolyno sodas. Jis buvo įkurtas pietinėje vienuolyno pusėje, nuo miesto centro atskirtas akmenų mūro tvora. Čia ganėsi stirnos, fontane maudėsi ruonis! Sode vienuoliai augino daržoves, vaisius savo reikmėms, taip pat priimdavo garbius svečius.

Sode buvo įrengtas Saulės laikrodis (rekordu tapęs kaip seniausias), kurio išlikusiąją dalį keliautojai gali pamatyti vienuolyno vidaus kiemelyje.

XX a. 4 dešimtmečio pradžioje sode ant kalvelės buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, – gal ją apžiūrėję bažnyčios šventoriuje tradiciškai norės nusifotografuoti atminimui?..

Vienuolyno sode, arčiau dabartinės Kretingos bibliotekos teritorijos, veikė brolio pranciškono J. Pečkaičio 1917 m. įkurtas bitynas. Ar beįmanoma vienuolyno avilius išvysti ne tik nuotraukose? Tikrai taip, jei užsuksite į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus biblioteką, kur eksponuojamos autentiškų avilių replikos! O už bibliotekos išlikęs ir legendinio vienuolyno sodo tvoros fragmentas.

Apie 600 m maršrutui nueiti pėsčiomis užtektų 10 minučių, o kiekvienas pasirinks, kiek laiko paskirti sudominusių objektų apžiūrai.

Maršrutą parengė Rita Vaitkienė, 2024 m.