Aukščiausias medinis altorius

1610–1617 m. Kretingos valdytojas J. K. Chodkevičius su žmona Sofija fundavo Kretingoje mūrinę vienanavę gotikinio stiliaus bažnyčią. 1619 m. ją su centriniu bažnyčios altoriumi pašventino Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška.

1710 m. vienuolynas ir bažnyčia švedų kariuomenės buvo apiplėšti ir nuniokoti. Iki 1728 m. suremontuoti. Manoma, kad atnaujintą altorių vienuolyno dirbtuvėse pagamino garsus skulptorius ir tapytojas Jokimas Dobročinskis, gyvenęs vienuolyne.

1748 m. popiežius Benediktas XIV šiam altoriui suteikė privilegijuotojo statusą: meldžiantis prie šio altoriaus už mirusiuosius, jiems neribotam laikui suteikiamas nuodėmių atleidimas.

1763 m. pagrindinis altorius vėl atnaujintas, 1768 m. jį pašventino vyskupas Ignotas (Mykolas) Chominskis.

Kretingos altorius yra 160 cm aukščio, 820 cm pločio, trijų tarpsnių, dažytas, su kolonomis, puoštomis auksu ir sidabru. Altoriuje įkomponuota 15 skulptūrų, išlikusių nuo bažnyčios pastatymo, ir septynios vėlesnės. Visas altorius pagamintas iš medžio, nenaudojant nei akmens, nei betono. Tai aukščiausias medinis altorius Lietuvoje, dėl šio titulo įtrauktas į Lietuvos išskirtinių pasiekimų (Rekordų) knygą.

Nėra abejonių, kad šį altorių kūrė profesionalūs drožėjai ir dažytojai.

1908–1912 m. rekonstrukcijos metu buvo pakeistas bažnyčios interjeras, didžiojo altoriaus viduryje sumontuota Nukryžiavimo skulptūrinė grupė, sukurta meistro Meyerio, grafo Aleksandro Tiškevičiaus parvežta iš Vokietijos.

Skulptūrinę grupę rėmina dešimt kolonų. Jose įkomponuotos: kairėje – šv. Jono Krikštytojo ir šv. Pranciškaus, dešinėje – šv. Dominyko ir šv. Jono evangelisto skulptūros.

Altoriaus centre – kartušas, puoštas pranciškonų simbolika – sukryžiuotomis Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankomis bei kryžiumi tarp jų.

Antrajame tarpsnyje – Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo statula su klūpančių angeliukų skulptūromis, XIX a. pagamintomis iš gipso. Iš viršuje esančio žydros spalvos baldakimo tarsi iš dangaus skrieja paauksuota Šventosios Dvasios balandžio pavidalu skulptūrėlė.

Iš abiejų pusių tarp kolonų stovi šešių biblinių karalių, pavaizduotų kaip šarvuoti romėnų kariai, statulos.

Aukščiausioje didžiojo altoriaus vietoje stovi biblinio karaliaus Dovydo su arfa rankose skulptūra,  o iš šonų – keturių biblinių karalių figūros.

Iš viso didžiajame altoriuje buvo 16 medinių biblinių karalių skulptūrų, o išliko 11.

Altoriaus apatinėje dalyje 1937 m. įtvirtinta Paskutinės vakarienės skulptūrinė gipso kompozicija.

Pagrindinis bažnyčios altorius nukentėjo per 1941 m. Kretingoje kilusį gaisrą. Tais pačiais metais pranciškonai pataisė altorių, tačiau jis liko kiek mažesnis.

2004–2008 m. altorių tvarkė St. Stanionio restauravimo ateljė iš Vilniaus. Atkurtas altorius atrodo beveik toks, kokį jį prieš 400 metų sukūrė pirmieji meistrai.

Parengta 2024 m.