Seniausios bažnyčios durys

Kretingos bažnyčios centrinės durys veda iš bažnyčios prieangio į centrinę navą.

Sukurtos nežinomų, manoma, vietinių, meistrų po 1621 m.

Iš storų dvigubų lentų sukaltos dvivėrės 2,80 m pločio ir 4,10 m aukščio durys iš visų Lietuvos bažnyčių išsiskiria puošyba, detalių gausumu ir harmonija.

Išorinės durų plokštumos gausiai dekoruotos reljefiniais-skulptūriniais liepos medžio drožiniais, išdrožtais atskirai ir kaiščiais pritvirtintais prie durų paviršiaus.

Duris į dvi dalis statmenai skaido puskolonės, dekoruotos augaliniu ornamentu ir stilizuotais angeliukų veidais bei liūtų galvomis.

Kiekvieną koloną remia portretinės hermos, vaizduojančios bažnyčios fundatoriaus sūnų Jeronimą Joną Krizostomą, dukterį Oną Scholastiką ir žentą Joną Stanislovą Sapiegą. Atvaizdai, nepaisant stilizavimo, išlaikė portretinį panašumą.

Trečiojo tarpsnio kairėje – Jėzaus Kristaus monograma „JHS“, dešinėje – Mergelės Marijos monograma, įkomponuotos dekoruotuose, karūnomis vainikuotuose kartušuose. Virš Mergelės Marijos monogramos – drožinėtas angeliukas.

Kolonas vainikuoja, manoma, Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonų Sofijos Mieleckaitės bei Onos Aloizės Ostrogiškės portretinės hermos.

Viršutinėje durų dalyje – kruopščiai išdrožinėti Chodkevičių šeimos ir giminės herbai: kairėje – Jono Karolio Chodkevičiaus asmeninis herbas, dešinėje – Sofijos Mieleckaitės asmeninis herbas.

Durų pakraščiuose – simetriškai sudėliotų augalinių motyvų ir įmantrių ornamentų sparnai.

Fasadinė durų pusė yra originalus ir dekoratyvus renesansinis medžio plastikos kūrinys, o vidinė – dekoruota liaudiškai interpretuotais masyviais geležiniais vyriais. Ąžuolinės plačios durų lentos nugarinėje pusėje sujungtos skersinėmis medinėmis juostomis. Durys fiksuojamos nedidele, vėliau pritvirtinta sklende. Senosios sklendės išliko tik tvirtinimo žymės.

2007 m. Alfonsas Šiaulys atliko bažnyčios durų restauravimo darbus: buvo nugremžti septyni dažų sluoksniai, atkurtos sutrūnijusios detalės, atidengti, užkonservuoti ir retušuoti autentiško dekoro pėdsakai.

Keturių šimtmečių senumo durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsius ir kirvarpas. Lietuvoje šiandien tokias puošnias, gausiai drožyba dekoruotas duris teturi tik Kretingos bažnyčia.

2003 m. jos įrašytos į Kultūros paveldo registrą, 2008 m. paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu, o 2022 m. įtrauktos į Lietuvos išskirtinių pasiekimų (anksčiau – Rekordų) knygą.

Parengta 2024 m.