Aukščiausi kapinių vartai

Kretingos parapijos naująsias (II senąsias) kapines Vilniaus g. juosia raudonų plytų mūro tvora, suformuota stačiakampiu perimetru, akmenų-plytų mūro pamatu, dengta dvišlaičiu stogu, šiaurės vakarinėje dalyje įrengti šiaurės ir pietų vartai. Tvora pastatyta XIX a. pab. – XX a. pr.

Tvorą bei vartus projektavo lenkų kilmės (gyvenęs S. Peterburge, Rusijoje) aukštos klasės architektas Juozapas Padlevskis. Kretingos kapinėms J. Padlevskis parinko du visiškai skirtingus kapinių vartų variantus: mauzoliejaus (šiaurinius) – neogotikos, o pietinius – istorizmo stiliaus.

Maršruto objektyvas nukreiptas į pietinę tvoros atkarpą. Jos akcentas – rekordo vardo nusipelnę aukščiausi Lietuvoje kapinių vartai.

Kapinių pietiniai vartai – valstybės saugomas kultūros objektas. Šie vartai pastatyti 1913 m., yra istorizmo stilistikos, vienos angos, susidedantys iš dviejų masyvių stulpų, sujungtų arkine sąrama, viršuje – trijų pakopų laiptuotasis frontonas. Centre – masyvūs dviejų varčių keturkampių rąstų ažūriniai vartai. Vartų varčioje įrengti nedideli mediniai vienos varčios varteliai. Pamatas – akmenų-plytų mūro, sienos – raudonų plytų mūro su betono monolito intarpais. Raudonų plytų mūro kontraforsai, remiantys vartų stulpus, viršuje užbaigti betono monolito antstatais su banguotais stogeliais. Frontono pakopų stogelius vainikuoja figūriniai betono monolito puošybos elementai. Frontono laiptavimą pabrėžia monolitinės reljefinės juostos, viršutinėje betoninėje dalyje esantis reljefinis užrašas: „1913 / DEUS SPES NOSTRA“ (1913 / Dievas mūsų viltis). Tarpukariu virš šio įrašo švytėjo šešiakampė Dovydo žvaigždė! Tai akivaizdžiai matyti nuotraukoje iš muziejininkės J. Klietkutės asmeninės kolekcijos.

Vartų kompoziciją užbaigia masyvus betoninis kryžius.

2022 m. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą įrašė ir Kretingos senųjų kapinių vartus, kurie yra aukščiausi Lietuvoje.

Parengta 2024 m.