Naujausi Maršrutai

Pajūrio balsai: kūrybos pėdsakais po literatūrinę Palangą
Maršrutas sukurtas Palangos viešajai bibliotekai įgyvendinant Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) finansuojamą projektą „Palangos tapatybė: kalba, kultūra, bendruomenė“, kurio pagrindinis tikslas – ugdyti lietuvių kalbos prestižo tradicijas Palangoje, išryškinant kalbos svarbą miesto kultūriniam gyvenimui, istorinei savimonei ir vietos bendruomenės tapatybei.

Burmistro Jono Šliūpo pėdsakais Palangoje
Lietuvių tautinio atgimimo veikėją ir patriotą Joną Šliūpą (1861–1944), kilusį iš Rakandžių kaimo dabartiniame Šiaulių rajone, gyvenimas blaškė po įvairius pasaulio kraštus ir vietas: jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje (dabar Jelgava, Latvija), studijavo Maskvos, Sankt Peterburgo (Rusija) ir Merilendo (JAV) universitetuose, užsiėmė aktyvia veikla Voroneže (Rusija), Londone (Jungtinė Karalystė), Rygoje (Latvija), mokytojavo Biržų, Šiaulių gimnazijose, dėstė Lietuvos universitete (dabar VDU). Jis buvo kūrybinga ir švietėjiška asmenybė, aktyviai reiškėsi įvairiose visuomeninėse veiklose ir srityse.
![[Anotacinis ženklas prie Negarbos piliakalnio]](/_next/image?url=https%3A%2F%2Fwp.krastogidas.lt%2Fwp-content%2Fuploads%2F2025%2F10%2FAnotacinis-zenklas-prie-Negarbos-piliakalnio.jpg&w=3840&q=75)
Darbėnų kraštas: piliakalniai, legendos, gamta
Piliakalniai itin svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje, tai – tarsi mūsų tautos istorijos metraščiai, turtingas praeities pažinimo šaltinis. Jie dažnai yra tik dalis paminklinio komplekso: šalia – gyvenvietė, priešpiliai, kapinynas. Šis maršrutas – tai galimybė aplankyti ir sužinoti įvairių faktų, padavimų apie 5 Kretingos rajono, Darbėnų seniūnijos piliakalnius, šalia jų stūksančius akmenis, trykštančius šaltinius, vienintelį Kretingos rajono ežerą.

Post Scriptum – Simonas Dachas
2025 metais Klaipėda švenčia Simono Dacho metus. Nors tikriausiai visi žino, kokia skulptūra puošia Klaipėdos Teatro aikštę, tačiau vargu bau ar visi žino, kad šis akcentas iš tiesų buvo pastatytas kaip Simono Dacho fontanas, o ne paminklas Taravos Anikei.

(Ne)išnykusi Palanga: Birutės alėjos atmintis
Birutės alėja – viena gražiausių Palangos vietų, tikras miesto istorijos perlas. Dar XIX a. pabaigoje grafai Tiškevičiai, įkvėpti legendomis apipintos kunigaikštienės Birutės vardo, pavadino būtent šią, tankiausiai medžiais apaugusią ir tuo metu gražiausią miestelio gatvę – Birutės alėja.

Lumpėnai: keliaukime (ne)atrastos istorijos takais
Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos centras yra Lumpėnų kaimas, įsikūręs apie 9 kilometrus į rytus nuo Pagėgių miesto, keliaujant Jurbarko–Šilutės plentu (kelias Nr. 141). Lumpėnų seniūniją sudaro 13 kaimų, kurie gali didžiuotis turtingu istoriniu ir kultūriniu paveldu bei Mažajai Lietuvai būdinga architektūra. Rašytiniuose šaltiniuose Lumpėnai pirmą kartą paminėti 1536 metais, o žemėlapiuose užfiksuoti 1665 metais. Lumpėnų seniūnija – tai vieta, kur istorija, gamta ir tradicijos susipina į vieną visumą. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas kviečia pažinti Lumpėnų seniūnijos savitumą aplankant įvairius objektus, kuriuose glūdi gilios, įdomios ir autentiškos istorijos slėpiniai. Aplankykite Lumpėnų seniūniją, keliaukite jos praeities takais ir takeliais, susipažinkite su Mažosios Lietuvos dvasiniu bei medžiaginiu paveldu ir pasisemkite įkvėpimo iš šios vietovės unikalaus grožio.

Kalbos kelias. Priekulės apylinkės (II)
Ne taip seniai dar dabar tokia populiaria Drevernos ir Svencelės kryptimi važiuodavome vokiečių laikų asfaltu. Kad ir duobėtas (ko stebėtis, kone 100 metų senumo) dar tarybmetį ištvėrusiais medžiais apsodintas kelias vedė nuo Priekulės kalvelių dar nendrėmis ir šabakštynais užžėlusio laukinio pamario link. Ant vienos iš šių kalvelių stovėjo kadaise II pasaulinio karo pabaigoje rusų subombarduota evangelikų liuteronų bažnyčia, dar seniau Priekulės teisėjas, kraštotyrininkas ir dramaturgas Ernstas Vichertas žvelgė pro savo namelio langą Turgaus gatvėje į pamario kopas. Dabar šio atnaujinto kelio kontūras toks pats – jis suka pro seniausius Priekulės namus, kur kažkada prie dabartinės evangelikų liuteronų bažnyčios gyveno iškilieji Priekulės kunigai – Endrikis Endrulaitis ir Vilius Gaigalaitis, kur ne taip toli – Elniškės kapuose, šalia kurių buvo pirmoji spaustuvininko Frydricho Šrėderio (Schröder) našlaičių prieglauda – jie ir palaidoti.
![[Gintarų dvarvietė]](/_next/image?url=https%3A%2F%2Fwp.krastogidas.lt%2Fwp-content%2Fuploads%2F2024%2F11%2FGintaru-dvarviete.jpg&w=3840&q=75)
Kartenos kraštas: piliakalniai, legendos, gamta
Proistorei pažinti reikšmingiausias yra archeologinis paveldas – seniausių šio krašto žmonių kultūros materialinis palikimas. Kretingos rajone žinomos 93 archeologinės vietos, įspūdingai atrodo piliakalniai, kurių suskaičiuojama 18. Daugiausia jų išliko palei Miniją ir jos intakus, kurie formuoja nepakartojamą gamtos grožį.








