Naujausi Maršrutai
Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai
Maršrutas „Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai“ kviečia pažinti XIX–XX a. persipynusį Kretingos krašto ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) kultūrinį palikimą (architektūrą, infrastruktūrą ir pan.). 9 objektų maršrute aplankysite istorinio paveldo objektus, urbanistines vietas, kurios atskleidžia Kretingos ir Klaipėdos kraštų skirtumus, vietas, kurios per laikmečius sunyko, išnyko ar išliko iš laikotarpio, kai šias teritorijas skyrė valstybinės sienos.
Piktupėnų praeities istorijos atspindžiai
Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos, Piktupėnai ir aplinkiniai kaimai yra turtingi kultūriniu, architektūriniu, istoriniu paveldu. Piktupėnų kaimas išsidėstęs prie kelio Tilžė–Tauragė–Ryga, 5 kilometrai į šiaurę nuo Pagėgių. Piktupėnų vietovardis (vok. Picktupöhnen) aptiktas 1536 metais surašytame foliante. Piktupėnuose lankėsi, gyveno, mokytojavo daug žymių asmenybių. Trumpam buvo apsigyvenęs Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais. Siekiant atskleisti Piktupėnų praeities klodus ir iki šių dienų išlikusias kultūrines, istorinę atmintį saugančias vertybes, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialas parengė vaizdingą maršrutą, apimantį 12 objektų. Pasivaikščiodami užtruksite tik porą valandų.
Lankomiausi Šilalės rajono objektai: Bijotų ir Upynos apylinkės
Maršrutas apima labiausiai lankytojų lankomus Šilalės rajono objektus: Poškos Baublius, Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, Stasio Girėno gimtinę, tuo pačiu aplankant ir mažiau žinomas rajono lankytinas vietas. Jis apima tris muziejus, tris sakralinius objektus, du gamtos objektus ir atminimo vietą. Šis maršrutas unikalus tuo, kad jį galima pradėti keliaujant tiek Klaipėdos kryptimi, tiek Kauno, nes prasideda ir baigiasi auromagistralėje A1.
Šilgaliai ir apylinkės: tolstančios praeities aidas
Pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius siekia XVII a. pradžią, kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Gyvenvietės pavadinimas atspindi jos geografinę padėtį: ji yra ten, kur baigiasi nuo Pagėgių į šiaurės vakarus besitęsiantis pušų šilas, kur ūkininkavimas plėtojamas labai patogia gamtine riba. Į pietus nuo Šilgalių plyti sodrios užliejamos pievos, o šiauriau prasideda ariami laukai. Norint pasiekti Šilgalius, reikia vykti Klaipėdos kryptimi apie 9 km nuo Pagėgių miesto ir, privažiavus Rukų šv. Antano Paduviečio katalikų bažnyčią, sankryžoje stūksos stilizuota metalinė kelrodė „Valstybinis Nemuno Žirgynas“. Reikia sukti kairėn ir, keliaujant apie 2 km Nemuno gatve, bei kirtus geležinkelį Tilžė – Pagėgiai – Klaipėda, bus pasiekta Šilgalių gyvenvietė. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialas parengė vaizdingą maršrutą. Vadovaujantis juo ir keliaujant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar automobiliu, bus aplankoma 10 įdomių objektų.
Kiek miesto istorijos gali papasakoti senosios Klaipėdos mokyklos?
1568 metais buvo priimtas įstatymas dėl bažnytinių mokyklų steigimo Prūsijoje, pagal kurį tokios mokyklos buvo steigiamos ir Mėmelyje. Pasak J. Sembritzkio, XVI–XVII a. sandūroje buvusios dvi pradinės mokyklos: viena senamiestyje ir viena Frydricho mieste. Sąlygos mokykloms buvo gana sunkios. Mažesnėse parapijose vaikai buvo mokomi tiesiog klebono arba vargonininko namuose.
Kalbos kelias. Priekulės apylinkės (I)
Naujasis Priekulės aplinkkelis pagerina Šilutės ir dar tolimesnių kraštų susisiekimą su Klaipėda, leisdamas nuo per didelio automobilių gausmo atsikvėpti istoriniam Priekulės miestui, tačiau negailestingai perkerta senąjį kelią nuo Dovilų per Kisinius, Šernus, Rokus, Butkus, Voveriškius ir Stragnus.
Raudonų plytų Klaipėda
Siekiant užtikrinti pilies saugumą iki XVI a. pabaigos Klaipėdoje galiojo draudimas statyti mūrinius pastatus. Miesto veidas iš esmės pasikeitė po didžiojo miesto gaisro 1854 m., kuomet sudegė visas senamiestis ir dalis priemiesčių. 1855 m. statybos policijos nuostatuose atsiranda reikalavimas statyti tik mūrinius namus ir sandėlius. Klaipėdoje XIX a. antroje pusėje sparčiai kyla nauji visuomeninės paskirties pastatai, taip pat privatūs raudonų plytų mūro pastatai.
Stoniškiai: pažintis su įžymesnėmis vietomis
Stoniškių kaimas rašytiniuose dokumentuose pradėtas minėti nuo 1785 metų. XIX a. antrojoje pusėje per Stoniškius nutiestas geležinkelis ir plentas. Kurį laiką Stoniškiai buvo valsčiaus centras. Pastaruoju metu Stoniškiai – 25 kaimus jungiantis seniūnijos centras, nuo 2006 m. turintis savo vėliavą ir herbą. Herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos kaimai turtingi kultūriniu, architektūriniu, istoriniu paveldu. Siekiant atskleisti Stoniškių apylinkės praeities klodus ir iki šių dienų išlikusias kultūrines vertybes, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialas parengė vaizdingą maršrutą „Stoniškiai: pažintis su įžymesnėmis lankytinomis vietomis“. Vadovaukitės juo ir keliaudami pėsčiomis, važiuodami dviračiu ar automobiliu, aplankysite 10 įdomių objektų.