Lumpėnai: keliaukime (ne)atrastos istorijos takais
Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnija yra turtinga istorija ir kultūriniu paveldu. Ši seniūnija, be pačių Lumpėnų, apima dar 12 kaimų, kuriuose išlikę architektūriniai ir istoriniai objektai, menantys krašto praeitį. Siekiant atskleisti šio krašto kultūrinį unikalumą, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas kviečia Jus leistis į kelionę, aplankant 10 įdomiausių istorinių objektų. Vadovaukitės šiuo maršrutu ir, keliaudami pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu, aplankysite vietas, kuriose atgyja senosios istorijos bei legendos. Kviečiame pasinerti į praeities pasakojimus ir atrasti Lumpėnų seniūnijos istorijos takus. Pažintinį maršrutą rekomenduojame pradėti nuo Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos pastato (Rambyno g. 22, Lumpėnai, Pagėgių savivaldybė).
Lumpėnų kaimas yra įsikūręs 9 kilometrai į rytus nuo Pagėgių miestelio, keliaujant Jurbarko–
Šilutės plentu. Kaimo vardo pavadinimas (vok. Lumpöhen) kilęs nuo upėvardžio Lumpė. Lumpėnai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose 1536 metais, o žemėlapiuose kaimas užfiksuotas 1665 metais. XX amžiaus pradžioje Lumpėnuose gyveno 640 žmonių. Sovietų okupacijos metais Lumpėnai buvo Rambyno apylinkės centras ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir Pagėgių savivaldybės įkūrimo, 2001 metais Lumpėnai tapo seniūnijos centru. Šiuo metu Lumpėnų seniūnija apima 13 kaimų. Lumpėnų kaime veikia biblioteka, medicinos punktas, girininkija, parduotuvė, Žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“, uždarosios akcinės bendrovės „Medžio dizaino aspektai“ ir „Senasis Rambynas“. 2025 metų pradžioje Lumpėnų kaime gyveno maždaug 443 žmonės, o Lumpėnų seniūnijoje – apie 859 gyventojus.
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas įsikūręs Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos pastate (Rambyno g. 22, Lumpėnų kaimas, Pagėgių savivaldybė). Lumpėnuose bibliotekos veiklos pradžia datuojama 1951 metais. Nuo to laiko ji buvo įkurdinta įvairiose Lumpėnų kaimo pastatų erdvėse ir nuo pat bibliotekinio darbo pradžios tapo svarbiu kultūros bei informacijos centru vietos gyventojams.
Išėję iš Lumpėnų seniūnijos pastato ir pasukę į kairę leidžiamės žemyn Topolių gatve, visai netoli – maždaug 150 metrų atstumu – pakalnėje teka upelis Lumpė (vok. Lompe). Tai – Nemuno baseinui priklausanti upė, tekanti per Lumpėnų kaimą, esantį Pagėgių savivaldybėje. Lumpė priklauso Gėgės baseinui ir yra Piktupės kairysis intakas. Pats upėvardis, manoma, kilęs iš lietuviškų žodžių l(i)umpa, liumpynė, reiškiančių liūną. Šiomis dienomis galime pasigrožėti sraunia Lumpės vaga. Čia atskrenda daug migruojančių paukščių, kurie čia suka lizdus. Tarp jų – gulbės giesmininkės, dryžgalvės kryklės, baltakaktės žąsys, pilkosios antys ir daugelis kitų paukščių rūšių.
Kylame atgal į kalną ir pasukame plentu Šilutė–Jurbarkas į kairę. Maždaug už 200 metrų, dešinėje kelio pusėje, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų gyvenvietės centre, prie pagrindinio kelio (Rambyno gatvė 31), stovi senasis pradinės mokyklos pastatas. Šis mūrinis statinys iškilo XVIII amžiaus I pusėje: 1739 metais Lumpėnuose atidaryta pirmoji mokykla – mūrinis raudonų plytų pastatas, kurio sienas puošė dekoratyvinės grafito ornamentų juostos, būdingos to laikmečio architektūrai.
Visai šalia, apie 100 metrų nuo pastato, kuriame buvo plėtojamas pradinis ugdymas, 1983 metais pastatyta nauja baltų plytų mūrinė Lumpėnų mokykla. Pastatas stovi dešinėje pagrindinio kelio Šilutė–Jurbarkas pusėje. 1953–1999 metų laikotarpiu mokykla veikė kaip septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, dešimtmetė, o 1999 metais ji tapo pagrindine. 2009 metais mokyklai suteiktas Enzio Jagomasto vardas. 2014 metais Pagėgių savivaldybės Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinė mokykla buvo reorganizuota ir tapo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos ugdymo skyriumi. 2019 metais mokykla buvo uždaryta.
Maždaug už 500 metrų nuo buvusios Pagėgių savivaldybės Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinės mokyklos pastato, važiuojant pagrindiniu Jurbarko–Šilutės plentu (kelias Nr. 141), ties vieta, kur kelias eina pro miško pakraštį, reikia pasukti į kairę pusę. Šis posūkis veda į nedidelį miško keliuką dešinėje. Nuo posūkio dar apie 100 metrų einant pėsčiomis, atsiveria nebeveikiančios Lumpėnų kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, įsikūrusios gamtos apsuptyje, tarp medžių. Šiose istorinėse kapinaitėse ilsisi daugelis XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje gyvenusių lietuvininkų. Vieta turi ypatingą istorinę ir kultūrinę reikšmę – manoma, kad čia galimai palaidoti vieno žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, lietuvių spaustuvininko ir visuomenininko Enzio Jagomasto artimieji. Šiuo metu kapinaitėmis rūpinasi Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos darbuotojai.
Iš Lumpėnų evangelikų liuteronų senųjų kapinaičių grįžtame į pagrindinį Jurbarko–Šilutės plentą (kelias Nr. 141). Pasukame į kairę pusę, link Pagėgių miesto, ir važiuojame apie 1 kilometrą asfaltuotu keliu. Tuomet sankryžoje sukame į kairę – į Bardinų gatvę (Pagėgių savivaldybė) – ir važiuojame apie 300 metrų link Bardėnų kaimo (tol, kol prasideda miškas). Kairėje pusėje pamatysime Bardėnų apžvalgos platformą. Svarbu žinoti: važiuoti žvyruotu keliuku link apžvalgos platformos negalima – jis veda į privačią sodybą, pro kurią nėra praėjimo. Transporto priemonę reikėtų palikti dešinėje pusėje prie pagrindinio Bardėnų–Bitėnų kelio, aikštelėje, kurioje stovi medinė rodyklė su nuoroda į Bardėnų apžvalgos platformą. Nuo šios vietos iki platformos veda miško takas, kuriuo pėsčiomis teks nueiti apie 400–500 metrų. Nuo platformos viršaus atsiveria viena įspūdingiausių Nemuno žemupio panoramų, todėl ši vieta ypač mėgstama tiek gyventojų, tiek lankytojų.
Nusileidę nuo Bardėnų apžvalgos platformos, grįžtame tuo pačiu miško taku (apie 400–500 metrų) iki vietos, kur prie Bardėnų–Bitėnų kelio palikome transporto priemonę. Tuomet pasukame dešinėn, į asfaltuotą kelią, vedantį link Bardėnų kaimo, Važiuojame maždaug 300 metrų, kol miško apsuptyje kairėje pusėje iškyla mūrinis raudonų plytų pastatas – tai buvusi Bardėnų pradinė mokykla. Šis pastatas mena senąją krašto švietimo istoriją: apie 1870 metus čia mokėsi lietuvių ir vokiečių vaikai, o tai liudija apie aktyvią to meto šviečiamąją veiklą. 2003 metais, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, mokykla buvo uždaryta. Tačiau istorinis pastatas neliko tuščias – nuo 2004 metų šiame pastate veikia maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikianti uždaroji akcinė bendrovė „Senasis Rambynas“.
Leisdamiesi žemyn apie 100 metrų nuo buvusios Bardėnų pradinės mokyklos ir pasukę į kairę pusę, Bardėnų–Bitėnų keliu vykstame apie 300 metrų – link Bardėnų kaimo. Dar neprivažiavus paties kaimo, kairėje kelio pusėje, miško apsuptyje, ant kalvelės išvystame Bardėnų kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines, esančias šalia šio kaimo. Kapinės datuojamos XIX amžiaus pradžia, tačiau tikėtina, kad jose laidota ir anksčiau. Šiose kapinėse tebeišlikę antkapiai su gotiškais ir senaisiais užrašais, įvairiais simboliais: kryžiais, ąžuolo lapais, širdimis ar gėlių motyvais. Šiandien Bardėnų kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines tvarko Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos darbuotojai.
Išeidami iš Bardėnų kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių, pasukame į kairę ir važiuojame apie 100 metrų asfaltuotu Bardėnų–Bitėnų keliu. Netrukus pasiekiame Bardėnų kaimą, esantį Lumpėnų seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, prisiglaudusį prie Rambyno miško. Bardėnų kaimo pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio „Bardehnen“. Bardėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1536 metais. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metais, daugelis kaimo sodybų buvo apleistos arba sunaikintos. Bardėnai išlaikė dalį savo autentiško architektūrinio paveldo: iki šiol yra išlikę tradicinės Mažosios Lietuvos mūrinės architektūros gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, atspindintys senųjų laikų estetinius ir praktinius poreikius.
Mes aplankėme 10 objektų, tačiau tai tik maža dalis Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijoje esančių lankytinų istorinių vietų dalis. Kiekvienas šių objektų pasakoja savo unikalią istoriją ir suteikia galimybę artimiau pažinti Pagėgių kraštą. Ši kelionė užtruko apie 2 valandas, tačiau tikrai praturtino Jūsų akiratį ir leido geriau suprasti šiame Mažosios Lietuvos kampelyje glūdinčius kultūros ir istorijos paveldo ženklus.
Informaciją parengė Nijolė Šedienė, 2025