Naujausi Maršrutai
Laiko (ne)užpustyti ir rekordais nominuoti Kretingos lobiai
Kretingos lobis – Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios kompleksas, gyvuojantis jau 4 šimtmečius. Vienuoliai buvo prie miesto įkūrimo lopšio, kai J. K. Chodkevičius Kretingoje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę ir įkurdino brolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. išmūrijo vienuolyną su bažnyčia. Čia jie puoselėjo didžiulį sodą…
Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai
Maršrutas „Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai“ pristato skirtingais istorijos laikotarpiais persipynusį Kretingos krašto ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) kultūrinį palikimą. 9 objektų maršrute aplankysite istorinio paveldo objektus, urbanistines vietas, kurios atskleidžia Kretingos ir Klaipėdos kraštų skirtumus, vietas, kurios per laikmečius sunyko, išnyko ar išliko iš laikotarpio, kai šias teritorijas skyrė valstybinės sienos.
Lankomiausi Šilalės rajono objektai: Bijotų ir Upynos apylinkės
Maršrutas apima labiausiai lankytojų lankomus Šilalės rajono objektus: Poškos Baublius, Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, Stasio Girėno gimtinę, tuo pačiu aplankant ir mažiau žinomas rajono lankytinas vietas. Jis apima tris muziejus, tris sakralinius objektus, du gamtos objektus ir atminimo vietą. Šis maršrutas unikalus tuo, kad jį galima pradėti keliaujant tiek Klaipėdos kryptimi, tiek Kauno, nes prasideda ir baigiasi auromagistralėje A1.
Šilgaliai ir apylinkės: tolstančios praeities aidas
Pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius siekia XVII a. pradžią, kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Gyvenvietės pavadinimas atspindi jos geografinę padėtį: ji yra ten, kur baigiasi nuo Pagėgių į šiaurės vakarus besitęsiantis pušų šilas, kur ūkininkavimas plėtojamas labai patogia gamtine riba. Į pietus nuo Šilgalių plyti sodrios užliejamos pievos, o šiauriau prasideda ariami laukai. Norint pasiekti Šilgalius, reikia vykti Klaipėdos kryptimi apie 9 km nuo Pagėgių miesto ir, privažiavus Rukų šv. Antano Paduviečio katalikų bažnyčią, sankryžoje stūksos stilizuota metalinė kelrodė „Valstybinis Nemuno Žirgynas“. Reikia sukti kairėn ir, keliaujant apie 2 km Nemuno gatve, bei kirtus geležinkelį Tilžė – Pagėgiai – Klaipėda, bus pasiekta Šilgalių gyvenvietė. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialas parengė vaizdingą maršrutą. Vadovaujantis juo ir keliaujant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar automobiliu, bus aplankoma 10 įdomių objektų.
Kiek miesto istorijos gali papasakoti senosios Klaipėdos mokyklos?
1568 metais buvo priimtas įstatymas dėl bažnytinių mokyklų steigimo Prūsijoje, pagal kurį tokios mokyklos buvo steigiamos ir Mėmelyje. Pasak J. Sembritzkio, XVI–XVII a. sandūroje buvusios dvi pradinės mokyklos: viena senamiestyje ir viena Frydricho mieste. Sąlygos mokykloms buvo gana sunkios. Mažesnėse parapijose vaikai buvo mokomi tiesiog klebono arba vargonininko namuose.
Kalbos kelias. Priekulės apylinkės (I)
Naujasis Priekulės aplinkkelis pagerina Šilutės ir dar tolimesnių kraštų susisiekimą su Klaipėda, leisdamas nuo per didelio automobilių gausmo atsikvėpti istoriniam Priekulės miestui, tačiau negailestingai perkerta senąjį kelią nuo Dovilų per Kisinius, Šernus, Rokus, Butkus, Voveriškius ir Stragnus.
Raudonų plytų Klaipėda
Siekiant užtikrinti pilies saugumą iki XVI a. pabaigos Klaipėdoje galiojo draudimas statyti mūrinius pastatus. Miesto veidas iš esmės pasikeitė po didžiojo miesto gaisro 1854 m., kuomet sudegė visas senamiestis ir dalis priemiesčių. 1855 m. statybos policijos nuostatuose atsiranda reikalavimas statyti tik mūrinius namus ir sandėlius. Klaipėdoje XIX a. antroje pusėje sparčiai kyla nauji visuomeninės paskirties pastatai, taip pat privatūs raudonų plytų mūro pastatai.