Šilgaliai ir apylinkės: tolstančios praeities aidas
Vykdami Klaipėdos kryptimi apie 9 km. nuo Pagėgių miesto ir privažiavę Rukų šv. Antano Paduviečio katalikų bažnyčią, sankryžoje pamatysite skulptoriaus Kazimiero Teodoro Valaičio (1934-1974 m.) sukurtą stilizuotą metalinę kelrodę „Valstybinis Nemuno Žirgynas“. Sukite kairėn ir, keliaudami apie 2 km. Nemuno gatve, bei kirtę geležinkelį Tilžė – Pagėgiai – Klaipėda, pasieksite Šilgalių gyvenvietę. Pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius (Pagėgių sav.) siekia XVII a. pradžią, kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Manoma, kad 1620 m. Tilžės miesto tarėjo giminaitis Paulius Klemas (vok. Paul Klemm) įsigijo Šilgalių kaime 5 ūbus (apie 85 ha) žemės.
Toliau keliaukite Parko gatve, kol dešinėje pusėje pamatysite Šilgalių dvaro ansamblį. 1746 m. Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis (vok. Friedrich II der Grosse) savo slaptajam patarėjui Johanui Kasparui Fricenui (vok. Johann Caspar Fritzen) davė suteikė privilegiją Šilyno palivarkui ir Šilgaliams priskyrė 19 kulmiškųjų ūbų žemės, visas bajoriškąsias teises ir laisves. Jau tada, šalia seniau egzistavusio kaimo, pradėjo kurtis Šilgalių dvaras. Dvaro savininkai dažnai keitėsi.
Tęsiant kelionę, grįžkite keletą šimtų metrų atgal ir pasukite dešinėn link Mokyklos gatvės. Čia pamatysite dviaukštį pastatą – tai buvusi Šilgalių pagrindinė mokykla. Istoriniai šaltiniai mena, jog pirmoji Šilgalių pradinė mokykla buvo įsteigta XIX a. viduryje, ją lankė aplinkinių sodžių, dvaro ir girininkijos vaikai. Senąją pradinę mokyklą rasite paėję apie 200 metrų rytų kryptimi nuo anksčiau minėto pagrindinės mokyklos pastato.
Uždarius mokyklą, 2018 m. vienintele veikiančia įstaiga dideliame buvusios Šilgalių pagrindinės mokyklos pastate liko Šilgalių kaimo biblioteka. Šilgalių kaimo bibliotekos įsteigimo metais laikomi 1964-ieji, o pirmąja jos vedėja tapo Irena Vytartaitė. Pirmoji biblioteka buvo įkurta vienaaukščiame mediniame pastate, kuris iki šių dienų neišliko. Šiandien bibliotekos fonde sukaupta apie 7 tūkst. įvairių leidinių: grožinės, mokslo populiarinimo literatūros, enciklopedijų, knygelių vaikams, laikraščių ir žurnalų. Bibliotekoje veikia viešasis interneto prieigos taškas, teikiamos informacinės, kultūrinės, šviečiamosios ir kt. paslaugos gyventojams.
Pažintį su Šilgalių istoriniu-architektūriniu paveldu tęskite vykdami pietryčių kryptimi (Mokyklos ir Geležinkelio gatvėmis) link arklininkystės komplekso (maniežas, arklidės, hipodromas). Čia plytinčios vertingos ganyklos ir šienaujami plotai leido nuo seno, dar Kryžiuočių ordino laikais, auginti žirgus. 1945 m. rugpjūčio mėn. Bronius Globys (1905-1965 m.) gavo Lietuvos sovietų socialistinės respublikos (LTSR) žemės ūkio liaudies komisariato įgaliojimus pirmo pokarinio valstybinio eržilų depo organizavimui. Iš pradžių depas buvo įkurtas Norkiškio tarybinio ūkio Trepų skyriuje. Trepai buvo įsikūrę apie 3 km nuo Skaudvilės ir apie 70 km nuo Šilgalių. Plečiantis eržilų depui, Trepų ūkis tapo per ankštas, todėl 1948 m. kovo mėn. eržilų depas, vėliau tapęs Nemuno valstybiniu žirgynu, perkeltas į Šilgalių dvarą. Nuo 2012 m. Nemuno žirgynas tapo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) Lietuvos žirgynas struktūriniu padaliniu. 2021 m. ūkyje buvo auginama apie 450 grynaveislių žirgų, tai – didžiausia pasaulyje trakėnų banda.
Toliau keliaukite į pietryčius Žirgų gatve ir, tolumoje už hipodromo, pamatysite UAB Klaipėdos mėsinės pastatus. UAB Klaipėdos mėsinė yra viena didžiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje. Savo veiklą ši bendrovė pradėjo 1991 m. gruodžio mėnesį Šilgalių pamiškėje, netoli Vilkės upelio, todėl iš pradžių bendrovei buvo duotas pavadinimas „Vilkė“.
Toliau vykdami į Anužių kaimą, keliaukite žvyrkeliu Ūkininkų gatve iki tilto per Vilkės upę ir, pasukę į kairę, važiuokite Vilkės gatve (apie 2,2 km). Anužiai (vok. 1785 Annuszen, vėliau Annuschen) buvo įsikūrę kaip žemdirbių kaimas, laukininkai dirbo žemę slėnyje bei šienavo pievas. 1867 m. Anužiuose gimė sakytojas (reikšmė: Mažosios Lietuvos protestantų namuose rengiamų pamaldų vadovas, keliaujantis pamokslininkas) ir knygos apie sakytojus autorius Anusis Pėteraitis. Iki Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.) Anužiuose buvo vėjo malūnas ir vėjo jėgainė, kurie stovėjo ant Nemuno slėnio šlaito, vakarų vėjams atviroje vietoje.
Norėdami patekti į Kucių kaimą, grįžkite atgal į Šilgalių kaimą per Pušyno gatvę, kol pasieksite sankryžą su Parko gatve. Čia sukite į kairę, važiuokite per užliejamas pievas apie 3 km Kuciai (vok. Kutzen) – tai kaimeliu virtęs dvaras. 1748 m. Kuciuose gyvenęs Efraimas Gregeris buvo kulmiškis (laisvasis). Jis naudojęsis privilegijų teikusia Kulmo teise, todėl turėjo galimybes puoselėti dvarelį. XIX a. pradžioje dvarą valdė lietuvių kilmės savininkas Alfredas Budrus (vok. Alfredas Buddrus). Dvarui priklausė 77 ha žemės, laikyti arkliai (20), galvijai (50), kiaulės (58), veikė vėjo malūnas ir pieninė. 1922 m. Kucių kulmiškasis dvaras priklausė Maksui Rogalui (vok. Max Rogall) iš Tilžės, kuris augino olandiškos veislės galvijus ir veislinius žirgus.Iki šiandienos Kuciuose išlikę statyti dvaro rūmai ir keli ūkiniai pastatai. Į vakarus nuo Kucių dvaro sodybos veši pušynas, kuriame įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija. Nuo 2005 m. čia įkurtas Kucių ornitologinis draustinis. 2015 m. ornitologai suskaičiavo 23 kaimynystėje gyvenančių gandrų lizdus. Į pietvakarius, tarp Šilgalių, Kucių ir Lazdėnų kaimų, mėlynuoja prieš du šimtmečius „sustingę“ ežerai Sennemunė ir Senrusnė. Du ežerus supančios pievos – puikios paukščių stebėjimo vietos. Kiekvieną pavasarį, potvynių metu, abu ežerai Sennemunė ir Senrusnė susilieja į vientisą vandens telkinį su šalia tekančiomis upėmis Rusne bei Gėge.
Keliaujate į sekantį maršruto tašką –, esantį apie 6 km į pietryčius nuo Šilgalių, kairiajame Gėgės krante. Pietuose teka Nemunas, vakaruose į jį įteka upelis Pirdė. 1785 m. Nausėdai minėti kaip valstiečių kaimas su 12 sodybų prie Nemuno ir Gėgės upių. Manoma, kad Nausėdai ir kiti panašaus dydžio gretimi kaimai (Peleniai, Vičiai, Užpirdžiai) buvo įkurti Mažosios Lietuvos formavimosi laikais, apgyvendinant po karų apleistus panemunių pievų plotus. Kaimuose buvo įkurdinti valstiečiai, čia turėję auginti ir ganyti gyvulius, šienauti pievas. Iš žodžio „naujakurys“ kilo ir vietovardžio Nausėdai pavadinimas.
Maršrutą po Šilgalių apylinkes pabaikime vykdami per potvynių užliejamas pievas. Potvyniai – kai kurioms Lietuvos vietovėms būdingasreiškinys, tarp jų – ir Pagėgių kraštui. Nemuno deltoje potvynio vandenimis užliejama zona apima teritoriją nuo Rambyno kalno (Pagėgių sav.) iki Kuršių marių. Vidutiniškai užliejama 10-13 tūkst. ha teritorija (maksimaliai šis rodiklis gali siektiapie 17 tūkst. ha). Užtvindoma apie 15 kaimų, esančių Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių, Lumpėnų, Vilkyškių ir Stoniškių seniūnijose. Tai: Lazdenų, Kucių, Vyčių, Pelenių, Nausėdų, Šilgalių, Berštininkų, Plaškių, Pageldynės, Plaušvarių, Panemunės, Krakeniškių, Šakininkų, Bitėnų, Šereitlaukio ir kiti kaimai. Pavasario potvyniai Nemuno žemupyje prasideda maždaug nuo kovo mėnesio vidurio ir trunka apie 30-50 dienų). metu vandens lygis pakyla 1-5 metrus.
Eidami pėsčiomis visus šiame maršrute esančius objektus aplankysite per maždaug 3 val. ir nueisite apie 15 km. Keliaudami dviračiu šį maršrutą įveiksite per 1-1,5 val., o važiuodami automobiliu – per 30-45 minutes.