Šilgalių dvaras

Šilgalių (vok. Schillgallen) dvaro sodyba išsidėsčiusi 1,5 km į pietus nuo Rukų, išlikę nemažai dvaro laikotarpio statinių ir parko fragmentų. Didelę dvaro valdų dalį užėmė šienaujamos pievos ir ganyklos, šiauriau plytėjo sausesnė ariama žemė – čia formavosi būdingas šiam kraštui pievininkų dvaras. 1746 m. karalius Frydrichas II Didysis (vok. Friedrich II der Grosse 1712-1786 m.) savo slaptajam patarėjui Johanui Kasparui Fricenui (vok. Johann Caspar Fritzen) suteikė privilegiją Šilyno palivarkui ir Šilgaliams priskyrė 19 kulmiškųjų ūbų žemės, visas bajoriškąsias teises ir laisves. Dvaro savininkai dažnai keitėsi. 1792 m. 19 ūbų ir 26 margus Šilgalių valdų įsigijo Kristianas Frydrichas Reimeris (vok. Christianas Friedrich Reimer), o 1820 m. dvarą, vertintą 55 000 talerių (reikšmė: Europos šalių moneta, 1525-1907 m. kaldinta iš sidabro), perleido savo sūnui leitenantui Johanui Vilhelmui Reimeriui (vok. Johann Wilhelm Reimer). Tuomet laikyta 70 karvių (kiekviena vertinta po 16 talerių), 2 buliai (po 16 talerių), 6 arkliai (po 20 talerių kiekvienas). 1884 m. dvarą už 40 000 talerių nupirko Samuelis Habedankas (vok. Samuel Habedanck). Šios giminės rankose Šilgalių dvaras išliko beveik 100 metų. 1900 m. Šilgalių dvarą paveldėjo Francas Habedankas (vok. Franz Habedanck). Dvaras valdė 444 ha žemės (daugiausia pievų), augino olandiškos veislės galvijus ir žirgus, turėjo sūrinę. Iki pat XX a. pradžios gyventojų daugumą tiek dvare, tiek kaimelyje sudarė lietuvininkai. 1905 m. surašymo duomenimis, dvare gyveno 88, o kaime – 256 žmonės, iš kurių 74 dvariškiai ir 180 kaimiečių lietuvių kalbą laikė gimtąja. Šilgalių kaimo dvaro sodyba išliko iki šių dienų. Įžengus pro vartus atsiveria griežtai rytų vakarų kryptimi orientuotas stačiakampio formos kiemas, kurio pietinėje dalyje stovi pagrindiniai dvaro rūmai su įvairios paskirties pastatais. Senasis dvaro pastato suplanavimas beveik nepakitęs. Centre tebėra vestibiulis, į kurį galima patekti ne tik pro paradines duris, bet ir iš parko pusės (vakarų fasadas). Šiaurinėje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos anfiladine tvarka (tai buvo reprezentacinės rūmų patalpos), pietinę dalį skaidė koridorius (abipus jo buvo kambariai), vedęs į virtuvės priestatą. Mažiausiai pakitęs vestibiulio interjeras: į antrą aukštą veda mediniai laiptai su turėklais, šalia jų – keraminėmis plytelėmis dekoruotas židinys, o puošniausioje rūmų dalyje išlikusios parketo grindys, senosios dvivėrės durys, lubų gipso lipdyba. Mažiausiai pakitusi karvidė (tai – raudonų plytų mūro vienaukštis statinys) ir arklidė (taip pat mūryta iš plytų, tinkuota). Šalia sodybos išlikę ir gyvenamieji namai – prižiūrėtojo ir samdinių. Už rūmų, vakarinėje sodybos dalyje, išlikusios buvusio parko liekanos: dominuoja liepos, klevai, uosiai, kaštonai, o iš spygliuočių maumedžiai ir eglės. Pietinėje parko dalyje išlikęs įspūdingas Šilgalių ąžuolas, kurio kamieno apimtis apie 4,5 m., aukštis – apie 28 m. Po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.), sodyboje buvo  valstybinio Nemuno žirgyno kontora ir kaimo gyventojų butai. Šiuo metu Šilgalių dvaro patalpos yra tuščios.

Informaciją parengė Tatjana Biliūnienė, 2023

Naudoti šaltiniai čia