Karo sanatorija

1918 m. gruodžio 4 d. buvo įkurtas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. Šio skyriaus vedėju buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Vladas Nagius-Nagevičius. Jo iniciatyva 1921 metais pradėtos steigti karių reabilitacijos sanatorijos, tarp jų – ir čia, Palangoje. Remiantis kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės sudarytu Birutės al. planu, Palangos Karo sanatorija buvo įsikūrusi Birutės al. ir  J. Simpsono g. sankirtoje. Manoma, kad XIX a. sodybą įkūrė grafai Tiškevičiai. Sanatorija veikė sename sodybos vasarnamyje, atskirame bute buvo įkurta valgykla: viename kambaryje pietaudavo karininkai, kitame – kariai, bet valgis buvo patiekiamas vienodas. Per pietus grodavo dūdų orkestras.

Nors spaudoje 1921 m. pažymima, kad pastatai buvo apgriuvę, reikalaujantys remonto, visgi visa aplinka išdavė, kad dar prieš karą tai buvę gražūs, rūpestingai prižiūrėti vasarnamiai. Sanatorijoje vasaromis ilsėdavosi apie 50 karininkų ir karo invalidų. Čia gydėsi tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, o taip pat viešėjo prezidentas Antanas Smetona. Apie Palangoje veikusią Karo sanatoriją savo dienoraštyje 1923 m. rašė Mykolas Romeris.

Tarpukariu į sanatoriją nebuvo galima patekti bet kam – reikėdavo paskyrimo iš Kurortų komisijos, veikusios prie Antrosios karo ligoninės Kaune. Tie, kuriems buvo paskirta reabilitacija, gaudavo viską nemokamai – apgyvendinimą, gydymą, maitinimą. O karininkai, atvykę tiesiog pailsėti, taip pat būdavo iš dalies finansuojami – jie tik prisidėdavo už geresnį maistą. Tačiau reikia paminėti, kad sanatorijoje apgyvendinami buvo tik patys karininkai. Jų šeimos turėdavo nuomotis kitus vasarnamius Palangoje. Situacija pasikeitė tik ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai Lietuvos karininkų ramovė įsigijo sklypą ir vilą Birutės al. 46. Ten buvo įkurta karininkų vila „Ramovė“, kurioje karininkai jau galėjo įsikurti su šeimomis.

Sovietų okupacijos metais Birutės al. ir J. Simpsono g. sankirtoje buvusi Karo sanatorija sudegė. Sklypas tuščias stovi iki šiol.