Karininkų vila „Ramovė“ (vila „Bogumila“)

Vila „Bogumila“ prieš daugiau nei šimtmetį buvo viena iš svarbiausių poilsio vietų šioje apylinkėje. Pirmą kartą apie šią vilą rašyta 1910 metais laikraštyje „Kurjer Litewski“, kur ji reklamuojama ponios Bociarskos (Bociarskienės), gyvenančios Kaune, kontaktais. Tuo metu ši vila traukė dėmesį kaip jaukus pensionatas, o 1913 metais jis jau priklausė poniai Gorskai (Gorskienei).

1926 m. po Bociarskienės mirties  vilą paveldėjo dukra Marija Bociarskytė-Gorskienė. Ji 1934 m. per įgaliotinį Liubomirą Bociarskį vilą kartu su sklypu pardavė Lietuvos karininkų ramovei. Tik įsigijus vasarnamį buvo siūlymų jį nugriauti ir statyti didesnį, bet naujoms statyboms nebuvo pasiryžta – 1935 m. pastatas rekonstruotas, tais metais vilą papuošė iškaba „Vila Ramovė“. 1939 m. buvo parengtas vasarnamio rekonstravimo projektas ir 4 skirtingų autorių naujojo vasarnamio projektai, pagal kuriuos vila „Ramovė“ su naujuoju pastatu būtų sudariusi kompleksą, tačiau šie projektai nebuvo įgyvendinti.

Čia ne kartą ilsėjosi generolai Stasys Raštikis, Vladas Nagius-Nagevičius. Lietuvai netekus Klaipėdos, Ramovė globojo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją, spaustuvininką ir Klaipėdos sukilimo vadovą Martyną Jankų.

Nuo 1935 m. atliktos rekonstrukcijos iki 1950 m. pastatas kito minimaliai. 1940 m. gruodžio 31 d. vila „Ramovė“ ir jai priklausantys žemės sklypai perduoti Tarybinei armijai. Manoma, rekonstrukcija buvo pradėta 1952-1953 m., o baigta 1955 m. – jos metu buvo paaukštinta centrinė pastato dalis (vietoje mansardos įrengtas antras aukštas). Dalis įėjimų iš lauko tapo nebereikalingi – vietoje 6 durų įstatyti langai, panaikintos dvi verandos, sutrumpintas balkonas Birutės alėjos fasade. Pakeista laiptinės vieta, įvestos centralizuotos vandens ir šilumos tiekimo sistemos. Taip vila pritaikyta prie naujos paskirties – čia įsikūrė sanatorija „Banga“ su gydytojų kabinetais, o 1989 m. pastatas priklausė sanatorijai „Jūratė“.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus kurti savo karines pajėgas, 1993 m. vasarnamis perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Pradėjus pastato rekonstrukciją 1994 m., didelių pokyčių neatlikta. Pirmame aukšte įrengti 4 numeriai su prieškambariais, antrame aukšte – 8 kambariai.

1995 metais čia oficialiai įsteigta Palangos karininkų ramovė, o nuo 2013 metų ši vieta tapo Klaipėdos įgulos karininkų ramovės Palangos skyriumi. Dabar „Ramovė“ veikia kaip svarbi Krašto apsaugos sistemos kultūros įstaiga – čia vyksta Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, o taip pat apgyvendinami karinėse pratybose dalyvaujantys kariai.

Parengta 2025 m.