Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart Girdiškės dvaras paminėtas XVI a., o jau XVIII a. antrojoje pusėje, vietinio dvarininko Jono Adomavičiaus rūpesčiu, Girdiškėje buvo pastatyti pirmieji maldos namai, kurį laiką veikę kaip koplyčia. 1804 m. vyskupas Juozas Giedraitis suteikė Girdiškei parapijos teises. Senoji medinė bažnyčia nyko. Mažai gelbėjo atliekami nedideli remonto darbai todėl 1897 m. dekano vizitacijoje aptinkamas įrašas, kad ruošiama medžiaga naujos bažnyčios statybai. Iki 1900 m. buvo parengtas naujos bažnyčios projektas. Juo remiantis buvo išleista atvirutė, kuri dalijama aukotojams. Tais pačiais metais Girdiškėje lankėsi Žemaičių pavyskupis Gasparas Cirtautas ir, jam dalyvaujant, parinkta vieta naujai bažnyčiai. Turint jos statybai 5000 rublių, 1902 m. buvo išmūryti jos pamatai. 1909 m. gruodžio pabaigoje senoji Girdiškės medinė bažnyčia sudegė todėl imtasi skubinti naujosios, mūrinės, bažnyčios statybą. Statant bažnyčią pasitaikė ir nesutarimų bei skundų. 1913 m. netikėtai buvo įsteigta Upynos parapija todėl Girdiškės parapijoje neliko nei pustrečio tūkstančio katalikų. Siekta kuo greičiau užbaigti mūrinę bažnyčią nes, sumažėjus parapijai, ji tapo per didelė. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas bažnyčios statybą sustabdė.

Ilgokai užtrukusios naujos, neįprastai didelės, bažnyčios statyba iki 1921 m. rūpinosi  kunigas Čerkeliauskas – aktyvus visuomenininkas, rašytojas, Girdiškėje dirbęs nuo 1894 m. 1921 m. klebonu paskiriamas kunigas Kazimieras Gasčiūnas. 1928 m. birželio 1-3 d. Girdiškėje vyko iškilmės, kurių metu Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, dalyvaujant kunigų seminarijos reaktoriui Vincentui Borisevičiui ir 13 kunigų, konsekravo Girdiškės bažnyčią.

1930 m. Girdiškės klebonu paskiriamas kunigas Kazimieras Andriukaitis, kuris pats suprojektavo ir įrengė iš nužievintų  ąžuolų kamienų ir jų šakų abu šoninius altorius. Altoriai išsiskiria originalumu ir unikalumu. Susipynusių šakų nišose įstatytos šventųjų statulėlės ir paveikslai. Manoma, kad ąžuolinių altorių idėją kunigui K. Andriukaičiui padiktavo čia pat, už kelių kilometrų, stūksantys Dionizo Poškos Baubliai.

Girdiškės bažnyčia neogotikinė, trinavė, lotyniško kryžiaus plano – vienintelė Lietuvoje, pašvęsta Švč. Mergelės Marijos Snieginės garbei ir susieta su tą patį titulą turinčia ketvirtąja pagal dydį Romos bazilika. Legenda byloja, kad 352 m rugpjūčio 5 d. vienam Romos patricijui ir popiežiui Liberijui sapne pasirodžiusi Mergelė Marija ir pasakiusi pastatyti bažnyčią toje Romos vietoje, kur tą dieną pasnigs. Stebuklas įvyko, o didžioji Marijos bazilika buvo pastatyta maždaug po pusšimčio metų.

Snygena – taip Girdiškės ir aplinkinių parapijų žemaičiai vadina Švč. Mergelės Marijos  Snieginės atlaidus, kurie švenčiami Girdiškės bažnyčioje kasmet rugpjūčio 5 d. (atlaidų šventė perkialiama į artimiausią sekmadienį). Į Snygeną tradiciškai kasmet suplaukia minios žmonių. Menant Švč. Mergelės Marijos Snieginės stebuklą, atlaidų procesijos metu imituojamas vasaros karštyje iš dangaus krentantis sniegas – ant tikinčiųjų galvų barstomi balti popierieliai.

Parengta: 2023 m.