Evangelikų liuteronų lietuvių šv. Mikalojaus bažnyčios vieta

Evangelikų liuteronų lietuvių Šv. Mikalojaus bažnyčia 1538–1686 m. buvo Danės (Dangės) upės uosto komplekso dalis.
XVI–XVII a. Klaipėdos miesto salos rytiniame pakraštyje, tarp dviejų Dangės upės atšakų, buvo įsikūręs religinis centras, kur buvo pastatytos pirmosios Klaipėdos miesto bažnyčios: Šv. Jono, skirta miestelėnams vokiečiams ir Šv. Mikalojaus, skirta miesto apylinkių gyventojams. Šv. Mikalojaus bažnyčia stovėjo dabartinės Dangės kairiajame krante. Šv. Mikalojaus bažnyčia turėjo prieplauką laivams ir buvo nuardyta įrengus miesto gynybinius pylimus.
J. Sembritzkis tvirtina, kad Šv. Mikalojaus bažnyčia turėjo 10 langų ir buvo gan didelė. Ji aptarnavo Duvirstinės (vėliau vadinti Virštininkais), Eketės, Kalotės, Kretingalės, Mutinės (vėliau gavo Tauralaukėlių vardą), Palangos, Paminijos, Žardės ir dar daugelio kitų apylinkių gyventojus. Pamaldos laikytos lotynų kalba, pamokslai sakyti vokiškai. Į vietinių žmonių kalbą juos į maldos namus susirinkusiems vertė specialus „tulkas“. Jam net buvo numatyta atskira vieta prie sakyklos.
Iki 1557 m. toks Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigas buvo ateivis iš Didžiosios Lietuvos Mikalojus Blothnas (Blothno).
Miestui plečiantis, o ypač iškilus būtinybei apsupti jį ištisine gynybine siena, prireikė žemės, kur bažnyčių stovėta. Tuomet 1627 m. bažnyčia buvo nugriauta. 1770–1780 m. virš dalies lietuvių Mikalojaus bažnyčios pamatų buvo pastatytas jūros druskos sandėlis. 1854 m. kilusio didžiojo gaisro metu visi palei Danės upę stovėję sandėliai sudegė. 1857 m. pastatytas fachverkinis silkių sandėlis ir kokybės kontrolės įstaiga. 1874 m. praradus silkių rūšiavimo teisę, pastatas buvo išnuomotas pirkliams kaip paprastas sandėlis.
1903 m. Klaipėdos plane pažymėta rytinė sandėlių aikštė, buvusi į pietus nuo sandėlio. 1919-1922 m. per teritoriją iš rytų pusės į pietus nuo sandėlio pratiestas siaurasis geležinkelis kroviniams vežioti, demontuotas pokario laikotarpiu.
Tarpukariu šioje teritorijoje veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Lascha“ (įkurtas 1876 m.). 1945 m. pervadintas į „Gegužės pirmosios“. Įmonės teritorija buvo aptverta tvoromis, pristatyta daug gamybinių ir pagalbinių statinių. Įmonė išsaugojo senąjį sandėlį – buvo paliktos visos senosios medinės laikančiosios konstrukcijos, pastatas buvo apmūrytas raudonomis molio plytomis, naujai perdengtas stogas. Iš vakarų pusės buvo pristatytas priestatas, šiek tiek pakoreguota stogo forma – vietoje valminio įrengtas dvišlaitis. Taip pat buvo užmūryti upės pusėje buvę vartai.
Nepriklausomybės pradžioje gamykla buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį konditerijos fabriką, 1992 buvo išregistruota AB „Klaipėdos konditerija“ 2001 m. bendrovė „Invalda“ įsigijo kontrolinį akcijų paketą. 2005 m. gamyba iš Dangės pakrantės iškelta į Svajonės gatvę , o čia po įvairių peripetijų 2014 m. užbaigtas apartamentų ir komercinių patalpų kompleksas „Danės užutėkis“ (statybų pradžia – 2007 m.).
Vėliau buvo restauruotas ir naujai veiklai pritaikytas buvęs silkių rūšiavimo sandėlis.
Objektas pažymėtas jūrinio paveldo ženklu. Šiuo ženklu ženklinami su jūriniu paveldu susiję objektai – pastatai ir buvusių pastatų vietos, krantinės, takai, laivai ir kita. Taip siekiama pabrėžti Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą. Kartu išryškinamas ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės veidas.

Parengta 2018 m.
Papildė Rasa Miuller, 2020