Žydų žudynių vieta. Žydų kapinės

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios daugumą Šilalės gyventojų sudarė žydai. 1941 m. birželio 23 d. žydai pradėti suiminėti (kaltinant bendradarbiavimu su okupacine sovietų valdžia). Daugiau kaip šimtą vyrų ir jaunuolių buvo įkalinti Šilalės sinagogoje. Naktį sargybiniai ėmė mėtyti pro langus granatas ir daugelis viduje buvusių žydų žuvo. Likę gyvi buvo nužudyti rytojaus (liepos 8) dieną. Toje vietoje įkurtos žydų kapinės.
Žydės moterys, vaikai ir pagyvenusieji buvo įkalinti Šilalės dvare (kaip ir daugelyje Lietuvos provincijos vietovių, suformuojant „laikinąjį getą“), o rugsėjo mėn. nužudyti Tūbinių miške. Šioje vietoje taip pat buvo nužudyta ir dalis Pajūrio žydų, kita dalis sušaudyta Kvėdarnoje, dabartinėse žydų kapinėse, kartu su šio miestelio žydų neįgaliaisiais ir vyresniaisiais (apie 14 žmonių). Minėtose egzekucijose nužudytųjų drabužiai bei kitas smulkus turtas buvo sandėliuojamas Šilalės sinagogoje, vėliau pradėtas dalinti miesto ir valsčiaus gyventojams.
Holokausto padariniai Šilalės krašte buvo katastrofiški. Nacių okupacijos laikotarpiu Šilalės valsčiuje buvo nužudyta ne mažiau kaip 1 300 žmonių (didžioji aukų dalis buvo žydai). Po Holokausto žydų bendruomenių Šilalės krašte nebeliko, o sovietinės okupacijos laikotarpiu galutinai sunaikinti ir didžiausi žydų kultūros objektai.
Žydų masinių žudynių vietą žymi žydų genocido aukų kapai, paminklas, kad šioje vietoje 1941 m. iepos 8 d. sušaudė apie 135 žydus vyrus (dalies liudininkų teigimu galėjo būti apie 112).
Memorialinė teritorija yra 13,5 m ilgio ir 9 m pločio. Ji aptverta tvorele. Šioje teritorijoje yra žvyruoti takeliai, viduryje sampilas, apvestas betoniniu kraštu. Sampilo gale yra balto marmuro memorialinė lenta, stovinti ant betoninio pamato. Lentoje tekstas su užrašu, kad čia buvo nužudyti Lietuvos piliečiai.

Parengta 2018 m.