Vytauto Majoro koplytstulpis buvusioje Reisgių sodybos vietoje Jurgiuose

Sudegintos ir išgriautos Reisgių sodybos vietoje 1986 m. tautodailininkas Vytautas Majoras, kurio sodyba priešais – kitoje gatvės pusėje, pastatė atminimo stogastulpį su įrašu: „Šišion yr gyvenęs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Martynas Reisgys 1886–1942“.

Martynas Reisgys jaunesnysis (1886−1942), kuris atsikraustė į Jurgius, vedęs Aną Dėckytę į uošvių ūkį. 1913 m. Martynas laimėjo JAV lietuvių paskelbtą lituanistikos konkursą. Čia jis pastatė naujus gražius namus su ūkiniais pastatais. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, buvo lietuvių ir latvių kalbų vertėjas. Grįžęs 1919 m. įsitraukė į politinį judėjimą dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie atsikūrusios Lietuvos Respublikos. Mažosios Lietuvos tautinėje taryboje atstovavo Klaipėdos apskričiai, platino tarybos leidžiamą spaudą, rinko lėšas lietuvių veiklai plėtoti, telkė naujus narius. Buvo išrinktas į Klaipėdos krašto seimelį ir Žemės ūkio rūmus. 1922 m. rudenį su kitais Klaipėdos krašto visuomenės veikėjais – Viliumi Gaigalaičiu, Jokūbu Stikloriumi, Adomu Braku, Jonu Labrencu, Erdmonu Simonaičiu, Jokūbu Brožaičiu, Jonu Birškumi – vyko į Paryžių, į Ambasadorių konferenciją. M. Reisgys, kaip Laukininkų sąjungos atstovas, pateikė tarptautinei Klaipėdos krašto statuto rengimo komisijai argumentus dėl krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. Remdamas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto veiklą važinėjo po kaimus ir miestelius, organizavo susirinkimus, steigė komiteto skyrius. Klaipėdos krašto sukilimo metu 1923 m. sausio 13 d. paskirtas į E. Simonaičio vadovaujamą Klaipėdos krašto direktoriją, vadovavo arba buvo kitų direktorijų narys. Reikalavo, kad valdininkai laikytųsi įstatymų, siekė užtikrinti lygias teises oficialioms krašto lietuvių ir vokiečių kalboms, apribojo nacistinių organizacijų veiklą. Reisgys dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje: nuo 1923 buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, ilgus metus – Lietuvos šaulių sąjungos XX šaulių rinktinės valdybos narys, Dovilų šaulių būrio vadovas, Jurgių kaimo seniūnas ir kaimo ūkininkų draugijos vadovas, Dovilų parapijos bei Stučių mokyklos tarybos narys, dalyvavo „Sandoros“ veikloje ir kitur, buvo „Ryto“ bendrovės akcininkas. Mirė Mauthauseno koncentracijos stovykloje, Austrijoje, nuo išsekimo.

M. Reisgys apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde.

Daugiau apie Reisgių giminę – ištraukose iš Dovilų etninės kultūros centro renginio https://www.youtube.com/watch?v=jQ4IRGHEfyA