Venckų mokyklos pastatas
Koordinatės: 55.513496 21.320031
Objekto adresas: Kintų g. 33, Venckų k., Priekulės sen.
Venckuose 1886 m. gimė ir 1893–1900 m. mokėsi būsimasis Klaipėdos direktorijos pirmininkas Martynas Reisgys jaunesnysis, 1907–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas ir aktyvus visuomenininkas Adomas Gelžinius, Kauno universitete parašęs veikalą apie surinkimus „Surinkimų įsigalėjimas Mažojoje Lietuvoje ir jų reikšmė bažnyčios, politiškame ir tautiškame gyvenime“, apie 1912–1918 m. – lietuvininkų tautinio judėjimo dalyvis Endrius Karalius.
Aktyvus kovotojas už lietuvių kalbos teises Martinas Reisgys vyresnysis (1854−1927) buvo neturtingo Venckų kaimo laukininko sūnus, kovojęs už lietuvių kalbą Mažosios Lietuvos (Klaipėdos apskrities) mokyklose ir bažnyčiose. Priekulės parapijoje rinko parašus po peticija kaizeriui dėl lietuvių kalbos, kuri buvo išstumiama iš mokyklų ir bažnyčios. Mėgdavo padeklamuoti eilėraščių, pagiedoti lietuviškų giesmių. Turėjo nemažą bibliotekėlę, prenumeravo laikraštį „Draugystė“, ėjusį Priekulėje, „Tilžės keleivį“, vėliau Klaipėdoje leidžiamus lietuviškus laikraščius, 30 metų buvo kaimo seniūnas ir gaudavo Klaipėdos krašto valdžios žinias. Atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos jis pirmas iš kaimo seniūnų pradėjo rašyti valdiškus raštus lietuviškai. Vėliau iš krašto autonominės valdžios reikalavo, kad viešajame gyvenime būtų laikomasi abiejų oficialių krašto kalbų – lietuvių ir vokiečių – lygiateisiškumo.1894 m. jis pirko 12 ha ūkelį Biržininkuose, pasistatė sodybą su ant akmenų pakelta tipiška klėtimi, užveisė didelį sodą, augino bičių. Ši sodyba ir dabar stovi, tik nebėra žinoma, kuri iš senųjų Biržininkų sodybų iš tiesų ir yra buvusi Martino Reisgio, tačiau šiuo metu gyvenamieji šių sodybų namai gerokai pakeisti. Tačiau viename iš jų rastas diržas, ant kurio galima įskaityti užrašą „Jurgis Reisgys“, − tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad būtent toje sodyboje gyveno Reisgiai. Jurgis Reisgys (1914−2005) buvo Martyno Reisgio jaunesniojo sūnus, gimęs Jurgiuose, tačiau Biržininkuose jis niekad negyveno. Sunku pasakyti, ar būtent jam priklausė diržas ar kažkokiam daug senesniam Reisgių giminės atstovui. Biržininkų sodyba liko 1900 m. gimusiam sūnui Anskiui.