Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia

Vanagų kaimas mums svarbus kaip I. Simonaitytės gimtinė, o svarbiausias jo akcentas – iš tolo matoma evangelikų liuteronų bažnyčia (1909 m.). Vienas žinomiausių I. Simonaitytės romanų – „Auštujų Šimonių likimas“, kuriame romantizuotai piešiamas ir pačios I. Simonaitytės giminės likimas. I. Simonaitytės biografijoje minimi Vanagai kaip gimtoji vieta, jos tėvas kilęs iš Lankupių, I. Simonaitytė su mama Etme vaikystėje yra gyvenusi ir labai gražaus pavadinimo kaime Šventvakariuose. Aukštujų gatvė yra Agluonėnuose, − tačiau kur iš tikrųjų buvo Aukštujai? Tilžės „Naujoji lietuviška ceitunga“, skelbdama žinutę apie Vanagų parapijos įsteigimą pirmoji pranešė „Pačę bažnyčią budavos ant nekurios atkalnės Vanaguose, vadinamos Aukštujės“.

Bažnyčioje per šimtą metų dirbo daug garbių kunigų, daug prisidėjusių, kad Agluonėnų apylinkėse gyvuotų lietuvybė ir būtų kalbama lietuviškai. Žinomiausias iš jų – misionierius Kristupas Lokys, kurio vardu pavadinta ir gatvė, einanti pro bažnyčią.

Vanagų bažnyčioje ant sienų iškabinti I pasaulinio karo metais Vanagų parapijos žuvusių žmonių vardai. Tai vienas gražiausių pavyzdžių, kaip galima pagarbiai įamžinti karių vardus. Išvardyti Agluonėnų apylinkių kaimai su vokiškomis galūnėmis ir įgiję kitokių vokiškos rašybos ypatybių, bet tebesaugantys savo baltišką prigimtį: Aghlonen, Posingen, Wannaggen, Kantweinen… Na, o karių pavardėse atpažįstame ir kitų aplinkinių kaimų – jau mirusių ar tebegyvuojančių – pavadinimus: Lyliškis, Toleikis, Šernius, Sauga, Lyveris, Gelžinius…

Žinoma, bažnyčioje iškabinti ir visų Vanaguose kunigavusių kunigų portretai: Martin Mehlhorn, Emil Bleiweiss (1905–1913 m.), Kristupas Lokys (1914-1921 m.), Alexander Ogilvie (1922–1927 m.), Johannes Szallies (1927–1935 m.), Otto Wosylus (1935–1945 m.), Jurgis Sprogys (1946-1950 m. kantorius) 1950-1967 m.), Ernstas Roga (1967−1999 m.), Reinholdas Moras (1999−2002 m.). Šiuo metu kunigauja Remigijus Šemeklis (nuo 2002 m.).