Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas

Pirmasis Klaipėdoje teismas ir kalėjimas buvo įkurti pilyje. Pilyje, anot J. Tatorio, veikė ir provincijos, žinybinis (Amtsgefängnis) bei moterų kalėjimai. Nedidelės daboklės (Bürgergehörsam) buvo miesto sargybinėse ir vartuose. XIX a. per. Teismas dirbo Turgaus gatvėje. Po 1854 m. Klaipėdos gaisro, Teismo ir kalėjimo kompleksui naujai nutiestoje tuometėje Malkų gatvėje 1857 m. nupirktas sklypas, o 1862 m. pastatytas šis U raidės konfigūracijos pastatas. Didžiulis 5000 m2 ploto raudonų plytų pastatų kompleksas, esantis Jūros g. 1 (buv. Malkų g. 2), laikomas svarbiausiu Naujosios Uosto gatvės senosios architektūros akcentu. Kaip ir būdinga tokios paskirties statiniams, pastatų fasaduose vyrauja griežti ir oficialūs elementai. Rūstumo statiniui suteikia akmeninis cokolis, langai su grotomis ir pastatą juosianti plytų bei kaltinio metalo tvora. Pagrindinį neogotikos stiliaus bruožų turintį fasadą puošia laiptuotas frontonas su apskritu raštuotu langeliu. Pastatą horizontaliai į dvi dalis dalina puošnus karnizas tarp pirmo ir antro aukštų.

Simetriškos kompozicijos pastato centrinėje dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos, o kairiame šone buvo įrengtos kalėjimo kameros. Nuo 1885 m. pastate veikė Karališkasis apygardos teismas. Pastato vidus buvo paprastas: rūsių, koridorių ir kabinetų lubos dengtos metalinėmis sijomis, laikančiomis mūrinius segmentinius skliautus. 1898 m. kompleksas išplėstas pristatant priestatą, kuriame buvo įrengti butai prižiūrėtojams su kanalizacija ir kitais patogumais, atskiras sektorius moterims, aikštelė kaliniams pasivaikščioti, pastatytos dirbtuvės.

1945 m. kalėjimo kompleksą perėmė sovietai: netrukus Klaipėdos kalėjimas buvo įtrauktas į bendrą sovietinių kalėjimų sistemą ir gavo „garbingą“ 2-ąjį numerį – 1-asis buvo Lukiškės. Pastate 1945–1960 m. veikė LSSR MGB kalėjimas Nr. 2, kuriame 1945–1953 m. buvo kalinami ir tardomi suimti partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, civiliai gyventojai. Klaipėdos kalėjimas veikė iki 1960 m., po to pastate įsikūrė milicija, o atgavus nepriklausomybę – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Šiandien šis didingas pastatas nebeatlieka savo funkcijos – 2015 m. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš buvusių teismo rūmų persikėlė į Kauno gatvę, o kompleksas perduotas Turto bankui. Buvo svarstyta pastatų kompleksą perleisti menininkams, tačiau priimtas sprendimas čia įkurdinti teismus. Objektu pasigrožėti galima tik iš išorės. Sklando gandai, kad pastate vaidenasi – teismo kambariuose kartkartėmis dar nuaidi balsai, o koridoriuose girdimi kažkieno žingsniai ir senų varstomų durų cypimas.

2017 m. ant pastato atidengta memorialinė lenta Jurgiui Arnašiui (1872–1934) pagerbti. Jis buvo Tilžės akto signataras, lietuviškos spaudos platintojas, leidinių redaktorius. Palaidotas Vanagų kapinėse. Šiame pastate 1924–1934 m. Jurgis Arnašius dirbo teismo vertėju.

Parengta 2017 m. Papildyta 2021 m.