Svencelės kaimo II senosios kapinės

Svencelė XIX−XX a. pradžioje buvo labai lietuviška. 1905 m. iš 392 gyventojų 339 evangelikai liuteronai kalbėjo lietuviškai, o tik 50 – vokiškai.

II senosios kaimo kapinės geriau išsilaikiusios. Antkapiuose galime perskaityti nemažai šio krašto senųjų gyventojų lietuviškų ir vokiškų pavardžių, čia ilsisi ir Dovilų šeimos, besigiminiavusios su ne viena garsia krašto gimine, atstovai, jų antkapiniai įrašai sunkiai įskaitomi, tačiau palikuonių planuojami atnaujinti.

Svencelėje gimusi ir čia palaidota Ana Dovilaitė-Toleikienė (1900−1968) buvo žymių ūkininkų Jonio ir Anikės Dovilų, lietuvybės puoselėtojų, apsisprendusių lietuvininkų dukra, tokie buvo ir kiti šeimos vaikai. A. Toleikienė buvo „Vilties“ draugijos kasininkė, dainavo chore ir vaidino, su Ieva Simonaityte dirbo Klaipėdos krašto seimelyje, ir vėliau bendravo iki mirties. 1936 m. susituokė su Martynu Toleikiu. Dalyvavo „Sandoros“ draugijos veikloje, artimai bendravo su Viliumi Gaigalaičiu, kitais klaipėdiškiais lietuvininkais. 1939 m. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą pasiliko Lietuvos pilietybę. Veikli lietuvininkė buvo ir sesuo Marija Ašmienė (1893–1931), brolis Jurgis (1898–1933) − Priekulės lietuvininkų jaunimo draugijos „Viltis“ ir Ūkininkų draugijos pirmininkas. Brolis Vilius (1906–1934), taip pat palaidotas šiose kapinėse, bendravo ir susirašinėjo su Vydūnu, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą dirbo juriskonsultu Kaune, Lietuvos vyriausiojo tribunolo sekretoriumi. Deja, kaip pasakojo jo dukterėčia Anos dukra Ieva Toleikytė-Biržienė, nors ir netiesiogiai, aklas sekimas Vydūno mokymu, kad reikia gyventi natūraliai, pasikliauti gamta, privedė jį prie ankstyvos mirties, − Vilius mirė nuo negydomo apendicito.

Dovilų sodyba sudegė po II pasaulinio karo.