Šv. Antano rūmai

Šv. Antano rūmai yra tarp II senųjų miesto kapinių ir Lurdo bei Pastauninko upelio. Įvairiais laikais buvo vadinami: Šv. Antano nameliu, Amerikonų rūmais, Šv. Antano kolegija, institutu, gimnazija.

Pastatas raudonų molio plytų mūro, monumentalios, simetriškos kompozicijos, dviejų aukštų, su šoniniais trijų aukštų rizalitais ir cokoliniu aukštu.

1931-ieji metai buvo skirti šv. Antano Paduviečio 700-osioms mirties metinėms paminėti. Atsižvelgę į šventojo troškimą būti misionieriumi, Kretingos broliai pranciškonai nusprendė šv. Antano garbei pastatyti jubiliejinį monumentą – misionierius rengiančią švietimo įstaigą. 1932 m. buvo pastatyta berniukams skirta gimnazija su bendrabučiu, pavadinta Šv. Antano misijų kolegija. Gimnazijos statybą aukomis rėmė išeivijos lietuviai, todėl atsidėkodami jiems pranciškonai pasiryžo pastatyti moderniai įrengtus prieglaudos namus, kuriuose galėtų apsigyventi iš užsienio grįžtantys senyvo amžiaus tautiečiai.

Prieglaudos namai pradėti statyti 1933 m. Jau 1934 m. lapkričio 11 d. prieglaudos namai pašventinti ir iškilmingai atidaryti, pavadinti Šv. Antano rūmais. Tai buvo didžiausia ir moderniausia prieglauda ne tik Kretingoje, bet ir tuometėje Lietuvoje.

Pirmajame aukšte įrengta salė, skirta Pranciškonų gimnazijos moksleivių reikmėms, tačiau ja galėjo naudotis ir miestiečiai – buvo rodomi tuo laikotarpiu populiarūs kino filmai su garsiais to meto kino aktoriais. Salė buvo svarbus miesto kultūros židinys. Priešingame pastato gale įrengta moderni spaustuvė ir knygrišykla.

1940 m. pastatas nacionalizuotas, jame įsikūrė NKVD pasienio kariuomenės štabas. Rūsiuose ir pirmajame aukšte įrengta areštinė, kurioje buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. 1989 m. remontuojant pastatą, rūsiuose po tinko sluoksniu aptikti sienose įvairiomis kalbomis įrėžti kalinių užrašai.

1941 m. birželio 22 d. Šv. Antano rūmuose įsikūrė hitlerinė civilinė apskrities administracija, rūsiuose buvo kalinami nespėję pabėgti tarybiniai aktyvistai ir žydų tautybės asmenys. Kelerius pokario metus Šv. Antano namelyje vėl buvo įsikūrusi kariškių įgula, rūsiuose vėl veikė areštinė, kurioje, spėjama, buvo kalinami ne sulaikytieji, o prasikaltę kareiviai.

Iki 1970 m. Šv. Antano rūmai Kretingos visuomenei tarnavo kaip kultūros centras, salėje vykdavo koncertai, visuomeniniai renginiai, buvo kino teatras „Audra“, viršutiniuose rūmų aukštuose buvo įsikūrusi Kretingos rajono valdžia: apskrities ir rajono partinės, valstybinės įstaigos.
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Šv. Antano rūmuose dirbo pirmoji demokratiškai išrinkta Kretingos rajono taryba.

1991 m. pranciškonams buvo grąžinti 1-asis ir 3-asis Šv. Antano rūmų aukštai, kuriuose pranciškonai įsteigė Kretingos katalikiškąją mergaičių kolegiją. 1995–2005 m. čia veikė Šv. Antano religijos studijų institutas prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto.

Keletą metų pastatas stovėjo nenaudojamas. 2009 m. Šv. Antano name įsikūrė Pranciškonų gimnazija.

Šv. Antano rūmų pastatas turi architektūrinę, istorinę ir memorialinę reikšmę, tai yra valstybės saugomas kultūros objektas. Priklauso Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksui.

Daugiau apie Šv. Antano rūmų pastato ir jo prieigų istoriją – vaizdo įraše (pasakoja istorikas Vaidas Kuprelis).

Parengė Jolanta Klietkutė

Šaltinis: Kretingos krašto enciklopedija