Stučių pradinė mokykla

Ši mokykla, kurios pastato fasade išlikę ypač gražūs iš plytų sumūryti ornamentai, yra ypatinga talentingų mokytojų ir ją baigusių vėliau gyvenime turėjusių nemažų pasiekimų mokinių gausa. Mokykla įkurta tarp 1737 ir 1739 m. Ją lankė ir Šnaukštų, Piktožių, Gelžinių, Margių, Kisinų, Gedminų, Kalvių, Ketvergių, Jurgių bei dar kelių kitų kaimų vaikai.

Pirmasis šulmistras (mokytojas) – Vanagas, vėliau – Tautrimas, nuo 1849 – Rupelis (Ruppel). 1870 m. nupirkus žemės sklypą, pastatyta mokykla su erdvesne klase ir butu mokytojo šeimai (dabartiniai likę pastatai). Vaikus pradėjo mokyti aukštesnio išsilavinimo pedagogai: vokietis Sperberis (iki 1900 m.), Karalienės mokytojų seminarijos absolventai Gustavas Polmanas (Gustav Pohlman), Michaelis Lukošius, mozūrų kilmės mokytojas, populiaraus aritmetikos vadovėlio „Skaičiavimo knygos“ autorius Oto Lewandovskis (Otto Lewandovski), Tauragės mokytojų seminarijos auklėtinis Hermanas Septynius, Vilhelmas Šmitas (Wilhelm Schmidt), Maksas Kiupelis, kuris buvo ilgametis „Santaros“ narys, išleidęs religinių eilėraščių rinkinį, 1938 m. pronacistinės Direktorijos atleistas iš darbo, o 1941 m. nacių nužudytas.1929 m. mokyklą lankė 50, 1937 m. – 47 mokiniai. Visi jie buvo lietuviai ir buvo mokomi gimtąja kalba.

Šią mokyklą baigė Jurgis Reisgys, − mokytojas, skulptorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, kovotojas už lietuvių kalbos teises. Buvo Dovilų jaunimo draugijos „Liepa“, Klaipėdos krašto mokytojų draugijos, „Santaros“ centro valdybos narys, o 1938–1939 m. „Santaros“ vadas. Apie Stučių mokyklą jis užrašė savo senelio Jurgio Dėckio atsiminimus: „Skaitymui mokytojo Rupelio laikais buvusi knygelė, kurios kairiajame puslapyje buvęs vokiškas, o dešiniajame – lietuviškas tekstas. Tad moksleivis galėjęs pasirinkti, kurios kalbos tekstą jis norėjęs skaityti. Stučių mokykloje tuo metu vokiečių vaikų nebuvo, tad visi skaitė tik lietuviškąjį tekstą.“*

Kitas šios mokyklos auklėtinis, pats tapęs pedagogu − Jonas Kalvis. 1930 m. įstojo į lietuvių moksleivių draugiją „Aušra“, jai vadovavo iki 1936 m. Aušrininkai rinko tautosaką ir medžiagą lietuviškam „Aukuro“ muziejui. Per vasaros atostogas rengė ekskursijas kraštui pažinti. Kalvis buvo pirmasis, mokytojo Miko Šlažos paragintas, rinkęs medžiagą apie Johaną Ferdinandą Kelkį.

Vilius Bendikas, kilęs iš lietuvybei nusipelniusios šeimos, taip pat tapo mokytoju, 1944–1984 m. mokytojavo Tauragės ir Pagėgių rajonuose. Bendikas nenorėjo skleisti sovietinės ideologijos, todėl jam skirdavo tik žemesnes klases. 1992–1996 m. Tauragės Žalgirių vidurinės ir miesto pradžios mokyklų evangelikų liuteronų tikybos mokytojas.

*Jurgis Reisgys. Stučių mokykla mano senelio Jurgio Dėckio laikais (1850−1960) // Lietuvininkų žodis. 1993, p. 676.

Plačiau apie Dovilų apylinkių mokyklas, tarp jų ir Stučių mokyklą, Helmuto Lotužio pasakojime: https://www.youtube.com/watch?v=t4AMjuSEzYA