Skulptūra „Neringa“

Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos miesto pietinė riba, su nedidelėmis išimtimis, buvo Kūlių vartai ir dabartinis Senasis turgus. Pokariu vystant žvejybos ir prekybos uostą, miestą nuspręsta plėsti į pietus, palei Kuršių marias. Vietą, kur pokariu pradėta statyti tipinius gyvenamuosius rajonus, ženklina 1972–1983 m. sukurta skulptūra „Neringa“. Jos autoriai – skulptorė Dalia Matulaitė ir architektas Rimantas Buivydas. Pasak skulptorės, idėja jai atėjo kaip regėjimas, kuriame autorė išvydo Neringą, nešančią du laivus, galingesnę už Amerikos Laisvės statulą. 1972 m. medinę „Neringos“ skulptūrą priėmė P. Domšaičio galerija, o po dešimties metų buvo baigta ir bronzinė skulptūra. Granitinė R. Buivydo sukurta kompozicija su vingiuotais ir laiptuotais takeliais bei laipteliais aplink skulptūrą asocijuojasi su jūros raibuliavimu ar supustytomis kopomis. Skulptūros tipas kiek rūstokas, primenantis atšiaurią pamario gamtą. Milžinės idėja įprasminta ne didžiuliais masteliais, o maksimalia formos įtampa, sukoncentruota energija. Kildama aukštyn, įtampa susikaupia viršutinėje skulptūros dalyje: laivų burės, sparnai ir centrinę kompozicijos ašį vainikuojanti individualizuotų bruožų Neringos galva. „Neringa“ – viena ankstyviausių D. Matulaitės skulptūrų. Pirmosios jos skulptūros „Stumbras“ ir „Neringa“ išsiskyrė visame ano meto „brandaus socializmo epochos“ monumentaliojo meno kontekste – D. Matulaitės kūryboje nebuvo komunistinės ideologijos kvapelio. Klaipėdos Skulptūrų parke galima pamatyti per Smiltynės granito simpoziumus sukurtus dar tris žymios kūrėjos darbus: skulptūras „Lietaus debesis“ (1978), „Klajojantis ežeras“ (1979 m.) ir „Dvylika brolių“ (1984 m.).

Parengta 2020 m.