Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Intensyviai besiplečiant Šilokarčemos (nuo 1923 m. – Šilutė) gyvenvietei, vietiniai bei artimiausių kaimų gyventojai panoro, kad Šilokarčemoje būtų pastatyta bažnyčia ir įsteigta nauja parapija. Dvaro savininkas Hugo Scheu 1910 m. kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, prašydamas atskirti Šilokarčemą ir artimiausius kaimus nuo Verdainės parapijos ir sudaryti naują. Jo idėją palaikė apskrities viršininkas Heinrich’as Peters’as. H. Šojus bažnyčiai ir klebonijai statyti dovanojo 80 m. pločio, 95 m. ilgio žemės sklypą. 1913 m. birželio 13 d. buvo pašventintas kampinis bažnyčios akmuo bei pradedamas mūryti klebonijos pastatas. Pirmuoju parapijos dvasininku paskiriamas Ludwig’as Friedrich’as Theodor’as Eicke, tuo metu buvęs antruoju Verdainės parapijos kunigu. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bažnyčios statybos darbai buvo nutraukti. Vis dėlto 1915 m. rudenį klebonija buvo pastatyta. Dėl po karo krašte įsisiautėjusios didžiulės infliacijos, ūkio suirutės, bažnyčios statybos darbai buvo atnaujinti tik 1924 m. rugpjūčio 24 d. Darbai vyko labai sparčiai. Statyboms pinigai buvo renkami visoje Prūsijoje. Užsiplanuota pastatyti itin gražius maldos namus. Dar prieš karą buvo paskelbtas konkursas bažnyčios projektui parengti, kurį laimėjo vietos architektas Curt’as Gutknecht’as. Iš anksto garsioje Tiuringijos liejykloje buvo užsakyti trys varpai, ieškota dailininkų, galinčių tinkamai papuošti bažnyčios vidų. Sutartis sudaryta su Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriumi Richard’u Pfeiffer’iu. 1926 m. lapkričio 10 d., Martyno Liuterio gimimo dieną, naujoji bažnyčia (dab. Lietuvininkų g. 21) buvo iškilmingai pašventinta. Maldos namai buvo įspūdingi: 50 m. aukščio bokštas, jame įtaisyti trys varpai ir miesto valdybos padovanotas bokštinis laikrodis, kurio ciferblatai įtaisyti iš rytų, pietų ir vakarų pusių. Laikrodis yra laikomas didžiausiu Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m., didžioji rodyklė – 1,10, mažoji – 0,80 m. ilgio, muša ketvirčius, pusvalandžius ir valandas. Jo mechanizmas sukonstruotas Berlyno stambiagabaričių laikrodžių gamykloje. Bažnyčios vidų puošia kolonos ir balkonai, vitražai ir tapybos darbai, yra 950 sėdimų vietų. Prie centrinio altoriaus ištapyta 80 m² freska su 104 žmonių atvaizdais. Šioje freskoje vaizduojami katalikų šventieji, reformacijos ir evangelikų bažnyčios veikėjai, mokslininkai, menininkai, bažnytinės tarybos nariai, bažnyčios statytojai ir meistrai. Tarp jų yra ir mecenatas H. Scheu, rankoje laikantis bažnyčios maketą. Šilokarčemos bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių evangelikų liuteronų bažnyčių Rytų Prūsijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą ji nenukentėjo. Pasakojama, kad rusų karo komendantas, sužavėtas bažnyčios didingumo ir grožio, įsakė ją užrakinti ir raktus atnešti jam. Pokarinė Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė oficialiai įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d. Šiuo metu parapijai priklauso apie 430 tikinčiųjų.

Parengta 2017 m.