Senovės šventvietė Rotušės aikštėje

Įprasta manyti, jog dabartinis Kretingos miestas įkurtas XVII a. J. K. Chodkevičiaus pastangomis visiškai naujoje vietoje, tačiau Rotušės aikštėje 1986–1987 m. vykusių archeologinių tyrinėjimų metu archeologus nustebino netikėtas radinys ir uždavė naujų klausimų, susijusių su Kretingos priešistore.

Viename iš kasinėtų plotų, netoli dab. paminklo J. K. Chodkevičiui buvo aptikti keturi stambūs akmenys, suversti į duobę. Vienas akmuo išsiskyrė taisyklingai iškirstu lataku, kurio ilgis siekė apie 40 cm, plotis – 14 cm, o gylis – 5,5-6 cm. Tokie akmenys yra būdingi senovės šventvietėms, nes lataku nutekėdavo įvairūs skysčiai per apeigas, pvz., alus ar midus. Kiti akmenys apdirbimo žymių neturėjo, tačiau parinkti lygesniais, plokštesniais šonais. Rastas vytinės antkaklės fragmentas, datuotas XIII a., taip pat puodų šukės. Yra žinoma, jog senovėje per apeigas būdavo daužomi puodai, aukojami papuošalai. Profesorius Libertas Klimka pateikė versiją dėl senovės observatorijos, nes jo pastebėjimais kiti akmenys, taip pat priskirti tam pačiam sluoksniui, koncentravosi į vakarus nuo minėtosios duobės su „palaidotais“ akmenimis. Nustatyti mėnulio ir saulės azimutai, spėjama, jog akmenys galėjo būti naudojami kalendoriaus derinimui, tačiau sistema suardyta XVII a. pradžioje, kai buvo tiesiamas grindinys. Akmenys nebuvo iškasti, iki šiol yra po žeme.

Parengė Aurelija Gelminauskienė

Šaltinis: Kretingos krašto enciklopedija