Sendvario rūmai

Gražiausias pastatas Mokyklos gatvėje – tai seniausias Klaipėdos miesto dvaras. Dvaro kompleksą sudaro: rūmai (Mokyklos g. 33), pirmasis ūkinis pastatas (Mokyklos g. 33), antras ūkinis pastatas (Mokyklos g. 33), trečiasis ūkinis pastatas (Tilžės g. 49), Sendvario dvaro pirmosios senosios kapinės, Sendvario dvaro antrosios senosios kapinės, buv. Sendvario dvaro teritorija (Mokyklos g. 33 / Tilžės g. 49).
Šis dvaras pelnytai vadinamas seniausiu dvaru Klaipėdos apylinkėse. Jo ištakos siekia 1376 m. pilies inventoriuje minimą galvijų kiemą – Viehhof. Jame buvo auginami gyvuliai Klaipėdos pilies įgulai. Taip pat senuosiuose dokumentuose aptinkami šie Sendvario vokiški pavadinimai: Althof, Ritergutt Althof. Išvertus iš vokiečių kalbos tai ir reikštų seną dvarą arba Sendvarį.
Galvijų kiemas pilį aprūpindavo mėsa, lašiniais, taukais, pienu ir jo produktais. Klaipėdos komtūrijos inventoriuose sūdytos ir rūkytos mėsos kiekis buvo nurodomas „gabalais“. 1376–1447 m. pilyje mėsos atsargos svyravo nuo keleto iki 180 „gabalų“, sūrio atsargos buvo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių vienetų, o sviesto iki 1-2 statinių.
Nuo 1503 m. dvarą pradeda valdyti pasaulietis – ordinui nepriklausantis žmogus. O 1525 m. ūkis tapo valstybiniu palivarku, priklausančiu Prūsijos hercogui.
XVI amžiuje ūkyje pradėtos auginti avys, pastatyta plytinė. Maždaug tuo pat metu buvo iškastas Malūnų tvenkinys, šalia kurio jau nuo XV a. veikė Pilies malūnas. Dalis tvenkinio išliko iki šių dienų. Sovietmečiu Trinyčių vardu pervadintam vandens telkiniui prieš metus sugrąžintas senasis Malūno pavadinimas.
1650 m. Klaipėdos ir jos apylinkių žemėlapyje pažymėtos ir Sendvario žemės.
1670 m. Naronskio žemėlapyje matosi Malūnų tvenkinys ir du kartus pažymėtas Sendvario vardas.
1723 metų lapkričio 22 dieną buvo įkurtas naujas administracinis vienetas – Sendvario valsčius. Jis apėmė 125 kaimus. Didžioji dalis čia gyvenusių valstiečių buvo lietuvininkai.
1798 m. Schroetterio žemėlapyje matome pažymėtą Sendvarį – Althof ir pro jį einančius pagrindinius krašto kelius į Gargždus ir Tilžę.
XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matome naujus dvaro gyvenamuosius ir ūkio pastatus. Yra išlikę žinių, kad dvare ne kartą lankėsi Prūsijos karališkos šeimos nariai. 1807 m. čia buvo įrengtas jodinėjimo maniežas princams. 1834 m. čia lankėsi Prūsijos kronprincas Frydrichas Vilhelmas su žmona.
XIX amžiaus pabaigoje Sendvaryje imta auginti grynakraujus žirgus. O 1882 m. čia įvyko pirmas grynaveislių žirgų turgus.
Dvaro rūmai ir pastatai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. Gaisro metu visiškai sudegė gyvenamasis pastatas. Išliko tik išorinės sienos. Taip pat liudininkai pasakoja, kad carinės Rusijos kariai Sendvaryje nekaltai sušaudė 29 vyrus iš aplinkinių kaimų. Dvaro pastatas buvo atstatytas po karo.
1923 m. prie Sendvario ėjo prancūzų gynybinė linija, sausio 12 d. čia įvyko susirėmimas su lietuviais, siekiančiais Klaipėdą prijungti prie Lietuvos.
1932 m. Sendvarį paveldėjo paskutinis savininkas Heinrichas Konradas.
Per Antrąjį pasaulinį karą dvaro pastatai beveik nenukentėjo. Pokariu dvaro pastate veikė mokykla. Vėliau buvusiuose dvaro rūmuose bei šalia jų esančiuose ūkiniuose statiniuose, kuriuose kadaise buvo auginami žirgai, dabar (2020 m.) veikia daug skirtingų įmonių ir parduotuvėlių.

Parengta 2020 m.