Senasis Agluonėnų mokyklos pastatas

Senasis Agluonėnų mokyklos pastatas, kurio statyba rūpinosi Jonas Jokūbas (Hansas) Purvinas (1894−1946), mokytojas, visuomenės veikėjas. Mokytojas Purvinas, 1923 m. baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, pradėjo mokytojauti Agluonėnuose. Ėjo ir Vanagų precentoriaus pareigas, pavadavo parapijos kunigą. Parašė pirmąjį lietuviškoms Klaipėdos krašto pradinėms mokykloms skirtą tikybos vadovėlį „Ewangeliška tikybos knyga Klaipėdos krašto mokykloms“ (Klaipėda, 1924), kuri buvo išspausdinta gotikiniu šriftu. 1924 m. Klaipėdos krašto direktorijos nurodymu šis vadovėlis patvirtintas kaip privalomas mokykloms (iš jo mokytasi daugiau kaip 15 metų). Purvinas su Oto Levandovskiu (Otto Lewandowski) parengė 3 dalių (sąsiuvinių) „Skaičiavimo knygas“ (I dalis išleista 1927; pakartotas 1930). Šio vadovėlio tekstas lygiagrečiai spausdintas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Nuo 1921 m. Agluonėnų mokykloje veikė ir mokytojo Purvino vadovaujami amatų kursai, pašto agentūros vedėjo M. Paltino iniciatyva buvo suorganizuoti Lietuvių kalbos kursai suaugusiesiems. Mokykla turėjo neblogą biblioteką, kur buvo daug grožinės literatūros vokiečių kalba, o jau nuo 1920 m. pradėjo rastis ir lietuviškų knygų, kurias skaitė ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Mokykloje vyko gražios šventės, buvo skaitomi eilėraščiai lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Mokyklos naujojo pastato atidaryme 1925 m. dalyvavo direktorijos prezidentas Endrius Borchertas, narys Martynas Reisgys, mokyklų reikalų decernentas prof. Jonas Yčas, Klaipėdos apskrities sekretorius Jonas Birškus, apskrities mokyklų patarėjas Martynas Krukis. Taigi – to laiko vyriausiojoje administracijoje vyravo lietuvybės gynėjai, patys labai daug prisidėję prie nacionalinio atgimimo. Pastatas spaudoje buvo pripažintas pavyzdiniu.

Jono Purvino žmona Lisbetė Purvinas (Lisbeth Purwins) (1897−1974), Klaipėdos krašto rašytoja, rašiusi vokiečių kalba. Agluonėnuose parašė 8 pjeses mokykloms, 1922–1926 jos išleistos atskiromis knygelėmis Leipzige serijoje C. Ph. Ohler’s Theater der Jugend. Kūrė eiles, apsakymus. Jos kūryba įtraukta į Klaipėdos kraštui skirtus vadovėlius, spausdinta „Memeler Dampfboot“. Eilėraščiuose dominuoja Klaipėdos krašto gamta, įpinama baltų mitologijos motyvų (pvz., saulės grįžimo šventė, žmogaus likimą audžia deivė Laima), lietuvių liaudies dainų. 1920 m. Leipcige išėjo jos 290 puslapių romanas „Kova dėl tėviškės žemės“.