Sekunų įmonė – knygynas, knygrišykla ir spaustuvė

Karlas Vilhelmas Sekuna (Carl Wilhelm Sekunna) 1858 m. Žibuose (dabar Šilutės miesto dalis, Tilžės g. 27) įsteigė pirmą Šilutės knygrišyklą-knygyną. Įmonės paslaugomis naudojosi visi Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių knygininkai. Savininkas lankėsi beveik visose Mažosios Lietuvos lietuviškosios dalies miestų mugėse, savo įmonę reklamuodavo spaudoje, dažniausiai – laikraštyje „Lietuviška ceitunga”. Įmonė greitai išgarsėjo kokybišku knygų įrišimu. Įrištas knygas K. V. Sekuna žymėjo firmos antspaudu ir specialiomis lipdėmis. Įrišo nemažai psalmynų ir giesmynų. Šios knygos turėjo skaitytojų pamėgtus priedus, kurių leidimu rūpinosi pats Sekuna.
Daugiausia prekiavo lietuviška spauda: visais Mažosios Lietuvos kalendoriais, mokykliniais vadovėliais, praktinės paskirties leidiniais. Klientai dar galėjo įsigyti kanceliarinių prekių, paveikslų reprodukcijų, buhalterijos knygų. Daugiausia buvo parduodama protestantinės literatūros: pamokslų rinkinių, giesmynų, reformacijos istorijos veikalų.
Apie 1891 m. įmonės įkūrėjas verslą perdavė sūnui Otui (Otto Sekunna). O. Sekuna suaktyvino knygyno ir knygrišyklos, smulkiosios spaudos darbus. Knygrišyklai jis įsigijo smulkiosios spaudos įrengimų (jais gamindavo skelbimus, kvitus, blankus ir pan.) ir tokią išaugusią įmonę pavadino Akcidencijos ir knygų fabriku. Jam knygas spausdino Klaipėdos spaustuvininkai Kristupas Giedraitis, Hermanas Vilhelmas Zybertas (Hermann Wilhelm Siebert). Knygininkas pardavinėjo ir nelegalią literatūrą Lietuvos knygnešiams. Knygas jam teikė Bitėnų spaustuvininkas Martynas Jankus. 1898 m. pavasarį šiuose namuose pradėjo veikti pirmoji Šilutėje fotoateljė.
Po 1919 m. prie knygyno ir knygrišyklos Sekuna įsteigė tikrą spaustuvę, kurios savininkais knygų leidimo duomenyse nurodomi tėvas Otas ir sūnus Arturas (Arthur Sekunna). 1920–1921 m. spausdino „bėdos” pinigus, skirtus Rusnės ir Šilutės gyventojams. Nuo 1922 m. knygrišyklą ir knygyną tvarkė Otas, spaustuvę – Arturas Sekuna.
O. Sekunna toliau daugiausia vertėsi lietuviškų leidinių prekyba ir įrišimu. Jo knygrišykloje buvo rišamos giesmių ir maldų knygos, biblijos ir katekizmai. Pirkėjai ypač vertino knygų papuošimą: jos buvo puošiamos paauksavimais ir to meto madingu dekoru. Įmonės spaustuvė, vadovaujama Arturo Sekunos, nuo 1922 m. tapo laikraščio „Memelländische Rundschau” poligrafijos baze. 1924 m. firmą likvidavo.
Apie 1931 m. O. Sekuna savo įmonę perdavė jaunesniajam sūnui Kurtui Oskarui Sekunai. Sūnus vertėsi knygrišyste, prekiavo lietuviška religine literatūra, kalendoriais, vykdė kartonažo darbus, rėmino paveikslus, tačiau jam nesisekė, nes padėtį komplikavo kraštą ir visą Lietuvą apėmusi ekonominė krizė. Galiausiai įmonė bankrutavo. 1933 m. įmonę nuo varžytinių išgelbėjo tėvas Oto Sekuna, pardavęs dalį nekilnojamojo turto ir vėl ėmęsis vadovauti įmonei. Oskaras Sekuna išvyko į Klaipėdą, o į Šilutę grįžo tik 1937 m., kai tėvas Oto Sekuna galutinai baigė knygininko veiklą. Oskaras išsikėlė į pastatą Tilžės g. 5, kur kartu su knygynu bei knygrišykla atidarė ir miestelio poreikius atitinkančią spaustuvę. Įmonė vadinosi „Otto Sekunna“ ir veikė iki 1944 m. spalio mėn. Sekunos gotišku raidynu išspausdino apie 60 religinio turinio knygų ir brošiūrų, periodinių leidinių lietuvių kalba.
Knygininkų šeimos kapavietė yra senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse.

Parengta 2017 m.