Rokų mokyklos pastatas

Šioje mokykloje mokytojavo ir gyveno prieš atsikeldamas į Stubrų ūkį Jonas Užpurvis (1891−1992), žymus pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, Ievos Simonaitytės netikros sesers Ilzės vyras, Sibiro tremtinys, kuriam nebuvo vietos gimtinėje grįžus iš tremties, todėl teko išvykti į Vokietiją.

1911 m. baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę kaip mokantis užsienio kalbų dirbo telefonistu, slaptų dokumentų vertėju. Po karo mokytojavo Vilkyčiuose, Rokuose − nuo 1926 m. Valgyti pietų vaikščiodavo pas Stubras, nes arti nebuvo jokios užeigos, o pačiam gamintis būtų užėmę per daug laiko. Be to, ūkininkams tuo metu buvo įprasta pastoviai už nedidelį užmokestį maitinti mokytojus ir kitus kaimo inteligentus.  Ten susipažino su Ilze Stubraite (1905–1999), 1926 m. ją vedė, kartu užaugino sūnų Ramūną ir dukterį Janiną. 1930–1934 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo klasikines kalbas. Paskirtas į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, dėstė anglų, vokiečių ir lotynų kalbas. Užrašinėjo tautosaką, istoriją, kalbotyros klausimais paskelbė straipsnių, kūrė muziką. Išrinktas Klaipėdos krašto mokyklų draugijos valdybos nariu.

Vokietijos kariuomenei užėmus Klaipėdos kraštą Užpurvis su Vytauto Didžiojo gimnazija išsikėlė į Palangą. 1938−1939 metais parengė Lietuvių tautos istorijos šaltinių dvi dalis, apėmusias prūsų kovos su Vokiečių ordinu dokumentus ir lietuvių kovų iki Kęstučio mirties. Knygoje chronologiškai pateiktos ištraukos iš ordino valstybės istorijos šaltinių rinkinio „Prūsijos istorijos autoriai“, J. Voigto „Prūsijos istorijos“ bei kitų veikalų originalo bei lietuvių kalbomis. Leidinys buvo skirtas vidurinei mokyklai. Autorius įžangoje nurodė, kad siekė mokyti jaunimą savarankiškai mąstyti, dirbti su pirminiais istorijos šaltiniais ir juos kritiškai vertinti. J. Užpurvio veikalas buvo pripažintas geriausiu šio pobūdžio leidiniu to meto Lietuvoje. 1941–1943 m. Vilniaus universitete J. Užpurvis dėstė vokiečių kalbą. Pasibaigus karui grįžo į Klaipėdą, dirbo mokytoju. 1947 m. parašė veikalą apie Kristijono Donelaičio kūrybą.

1949 m. SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) suimtas, ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1962 m. apsigyveno Saugose, vėliau – Šilutėje. 1967 m. išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ir įsikūrė Pulhelme. Parašė veikalą apie saugiškių tarmę „Trys kalbinės studijos“ („Drei sprachwissenschaftliche Studien“) (1990). Knygoje „Mano literatūrinis palikimas“ (1997) pateikiamas apie tremtį Sibire parašytas epas „Turgus baltųjų vergų“ („Auf dem Markt der weißen Sklaven“), eilėraščių ciklas „Ką mano siela regėjo“ („Was meine Seele sah“), novelė „Kažkur“, keli filosofiniai apmąstymai, bendraamžių prisiminimai apie Užpurvį, keletas iš vokiečių į lietuvių kalbą Užpurvio išverstų eilėraščių.

Rokų mokyklą baigė sakytojo, surinkimininko Jono Lukaičio sūnus žymus išeivijos medikas, visuomenininkas, gimtojo krašto kultūros ir istorijos puoselėtojas Jurgis Reinchardas Lukaitis,  būsimasis lietuvių kultūros veikėjas, medicinos mokslų dr. Vilius Ašmys, garbingos lietuvininkų giminės atstovas Jonas Grobštas ir jo dukra Anė Grobštaitė-Lipnienė, būsimasis spaustuvininkas Martynas Šernius ir daug kitų tautiškai nusiteikusių lietuvininkų.

https://www.mle.lt/straipsniai/roku-mokykla

https://www.mle.lt/straipsniai/jurgis-reinhardas-lukaitis

https://www.mle.lt/straipsniai/jonas-uzpurvis-1

https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-uzpurvis/