Rašytojos, pedagogės Aleksandros Šilgalytės atminimo vieta

ALEKSANDRA ŠILGALYTĖ (1904–1997) gimė Palangoje, Kotrynos (Gaučytės) Šilgalienės ir Antano Šilgalio šeimoje ji buvo vienuoliktas vaikas. Nuo mažų dienų ji buvo auginama krikščioniška dvasia, buvo smalsi, mėgo skaityti ir domėjosi žmonėmis bei jų gyvenimo istorijomis – šie bruožai vėliau išryškėjo jos literatūriniuose darbuose.

Aleksandra Palangoje baigė pradinę mokyklą. Būdama 14 metų ji liko našlaitė ir su seserimi Felicija išvyko gyventi ir mokytis į Panevėžį. 1925 m. ji baigė Juozo Balčikonio įsteigtą mokytojų seminariją ir pradėjo dirbti pradinių klasių mokytoja. Per daugiau nei trisdešimt pedagoginės veiklos metų A. Šilgalytė mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose – Skaruliuose, Gaigaluose, Šaukėnuose, Panevėžyje, Obeliuose, Panemunėje ir kitur. Nuo 1944 m. ji apsigyveno Panevėžyje.

Mokytojavimas jai nebuvo tik darbas – tai buvo jos pašaukimas. Ji siekė ugdyti vaikų meilę kalbai, literatūrai ir gimtajam kraštui. Kolegos ją prisiminė kaip šviesią, nuoširdžią ir reiklią pedagogę, o mokiniai – kaip kūrybingą ir įkvepiančią asmenybę.

Be pedagoginio darbo, Šilgalytė aktyviai rašė. Ji kūrė noveles, atsiminimus, straipsnius ir recenzijas, publikavo juos moterų inteligenčių žurnale „Naujoji vaidilutė“, laikraščiuose „Rytas“, „Panevėžio balsas“ (vėliau – „Panevėžio garsas“), žurnale „Lietuvos mokykla“. Dažnai pasirašydavo mamos mergautine pavarde – E. Gaučytė, vadindavo save „Palangos Leksyte“.

Ji dalyvavo moterų rašytojų viešuose literatūros vakaruose, bendravo su to meto žymiais Lietuvos kultūros veikėjais – vasaromis Palangoje matydavosi su Maironiu, Vaižgantu, A. Vienuoliu, vyskupu K. Paltaroku, kanauninku A. Liepiniu. Savo eilėraščius yra dedikavusi J. Basanavičiui, M. Valančiui, M. K. Čiurlioniui, P. Dovydaičiui, Šatrijos Raganai, V. Mykolaičiui-Putinui.

Svarbiausias jos kūrybinis darbas – atsiminimų knyga „Žingsneliai ir žingsniai“, išleista jau po autorės mirties, 1999 m. Šiame kūrinyje jautriai aprašoma vaikystė Palangoje, gyvai perteikiama XX a. pradžios pajūrio kasdienybė: žvejų gyvenimas, gamtos grožis, žmonių rūpesčiai ir džiaugsmai, Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimai bei Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi laikotarpis.

Palanga Aleksandrai Šilgalytei visą gyvenimą išliko ypatinga vieta – gimtasis miestas ir dvasinės tėvynės simbolis. Ji dažnai pabrėždavo, kad vaikystė prie jūros buvo jos „kelrodė žvaigždė“, lydėjusi visą gyvenimą. Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido kitur, mintimis vis sugrįždavo į gimtąjį pajūrį. Mirė 1997 m. gruodžio 3 d. Panevėžyje. Po mirties išpildyta jos svajonė – palaidota Palangoje, šalia tėvų.

Parengta 2025 m.