Priekulės pirmosios senosios kapinės

Kapinėse palaidotas Vilhelmas (Vilius) Kučius (1861−1919), evangelikų liuteronų precentorius, spaudos darbuotojas. Mokėsi Priekulėje ir Klaipėdoje. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją, dirbo Melnragės, Karklininkų, Paupulių mokyklose. Nuo 1904 m. buvo Priekulės parapijos precentorius, 1904–1907 m. ir žemės ūkio mokyklos mokytojas. Iš vokiečių kalbos išvertė ir Priekulėje išleido religinių knygelių, 1918 m. redagavo Priekulėje leistą dvisavaitinį laikraštį „Konservatyvų draugystės laiškas“, 1886–1918 m. jo priedą „Keleivis“. Pats rašinėjo į laikraščius „Aušra“, „Konservatyvų draugystės laiškas“, „Tiesos prietelius“, medžiagos pateikė 1884, 1887 ir 1905 m. „Evangeliškoms kalendroms“. Pastarajame leidinyje dar bendradarbiavo K. Jurkšaitis, J. F. Kelkis, J. Pipiras, M. Šapalas. Jaunystėje rinko liaudies dainas, jų paskelbė „Aušroje“, rinkiniuose „Birutės dainos ir ant atsiminimo susiėjimo lietuviškos draugystės „Birutės“ (Tilžė, 1886), nemažai jų atidavė Viliui Kalvaičiui (išspausdinta 1905 m. leidinyje Prūsijos lietuvių dainos). Parašė giesmių. Vėliau nuo lietuvybės atitolo, organizavo paskolų, labdaros draugijas.

1919 m. balandžio mėnesį Vilius Kučius suorganizavo 100 žmonių sueigą, kuri priėmė nutarimą apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą.

Tiksli palaidojimo vieta kapinėse nežinoma, tačiau tik įėjus į kapines priešais, žvelgdami aukštyn išvysime paminklą Viliui Kučiui, mokiusiam nemažai šviesuoliais, kultūros ir knygos žmonėmis tapusių Priekulės ir jos apylinkių mokinių. Tai kraštotyrininko ir rezistento Kazio Budgino (1957−2003) pastatytas paminklas. Tai jis sukūrė ir pastatė dar ir medinę kompoziciją Priekulės spaustuvininkui Johanui Frydrichui Šrėderiui  (Schröder), paminklinį akmenį spaustuvininkui Jurgiui Traušiui.