Priekulės parapinės mokyklos pastatas

Pirmosios žinios apie mokytojus Priekulėje siekia 1594 metus. Mokykla XVII−XVIII a. veikė prie parapijinės bažnyčios, nes tuo metu dvasininkai buvo atsakingi už ugdymo organizavimą. Po 1736 m. mokyklų reformos tapo liaudies mokykla. Mokyklų pagrindiniais mokytojais liko kunigų padėjėjai precentoriai. XIX a. antroje pusėje Priekulės mokytojais dirbo Rudolfas Theodoras Glogau, Chrsitopfas Gotliebas Pohlis ir Otto Fridrichas Lehmanas. 1879−1882 m. precentoriavo ir kunigavo garsus spaudos darbuotojas ir kalbininkas Kristupas Jurkšaitis, ilgus metus – jau parapinei mokyklai  tapus viešąja, Jurgis Jokužys, 1903 m. Pradėjo mokytojauti tautosakininkas, vertėjas bei „Keleivio“ redaktorius Vilhelmas (Vilius) Kučius.

Liaudies mokyklos pastatas Pamarių gatvėje statytas jau XIX a. I pusėje, – tai vienas iš nedaugelio išlikusių šio laikotarpio pastatų. XX amžiaus pirmoje pusėje mokykloje mokėsi apie 120 mokinių. Nors mokykloje vyravo vokiško mokymo dvasia, daug mokytojų buvo lietuviškomis pavardėmis. Mokyklos rektoriumi iki 1939 m., kol nebuvo pašauktas į vermachtą, buvo Maksas Bendikas. Apie 1935 metus Priekulėje mokytojavo Ursula Jankutė ir Heinrichas Kiupelis, 1937 m. – mokytojas Zigfridas Prickaitis, 1943 m. žuvęs Rytų fronte. Vėliau pastatyta moderni mokykla su dirbtuvėmis, didžiule aula, namų ūkio mokykla, moderniai įrengta sporto sale ir dušais į pietryčius nuo bažnyčios, kurioje, kaip ir ankstesniojoje, mokyta vokiečių kalba. Ši mokykla buvo sugriauta kartu su Priekulės bažnyčia. Pasak Gerhardo Jankaus, „Lietuviškoji mokykla, įsikūrusi pastate tarp viešbučio „Prūsų rūmai“ ir staliaus Berento dirbtuvės, sėsliesiems priekuliečiams buvo uždrausta. Palyginti su vokiečių liaudies mokykla, čia mokėsi nedaug mokinių.“*