Priekulės evangelikų liuteronų kapinės (Elniškės)

Tai vienas iš svarbiausių Klaipėdos krašto panteonų, kur amžino poilsio atgulė nemažai žymių ir plačiau žinomų Priekulės apylinkių žmonių, kurių pastangos puoselėjant knygą, lietuvišką žodį ir lietuvių santalką lėmė šio krašto lietuviškumą ir pasirinkimą tapti viena tauta ir valstybe. Čia perlaidoti ir kunigo Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojo Rudolfo Andreaso Cipelio (Zippel) ir kitų žymesnių žmonių palaikai po to, kai Sovietinės okupacijos metais dar stovėję bažnyčios mūrai buvo nugriauti ir nušluotos senosios kapinės šventoriuje. Dalies miško ir šių puikiai tvarkomų kapinių pavadinimas tebesaugo ir kadaise buvusio Elniškės kaimo ir kulminio dvaro vardą, nors oficialiai jos vadinasi Priekulės evangelikų liuteronų kapinės. Manoma, kad šalia šių kapinių buvo ir pirmoji Johano Frydricho Šrėderio (Schröder) organizuota 1856 m. ir Elniškės kumetyne įkurta našlaičių prieglauda. Pastatas neišlikęs.

Čia palaidoti kunigai Endrikis Endrulaitis ir Jonas Armonaitis. 1995 m. jose perlaidoti profesoriaus Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos palaikai. Visai netoliese – Ievos Simonaitytės bičiulio ir kūrybos prototipo Endriaus Karaliaus kapas.

Čia palaidota ir krašto šviesuolė, aktyvi „Vilties“ draugijos narė, bibliofilo ir visuomenės veikėjo Jono Padago dukra Marija Padagaitė-Kybelkienė.

Viena eile rikiuojasi Krukių šeimos kapai. Martynas Krukis (1884−1948) žymus Klaipėdos krašto pedagogas, švietimo organizatorius labai nukentėjo tiek nuo hitlerinio vokiečių, tiek nuo sovietų režimo kartu su šeima. Jie abu su žmona Madlyna Dovilaite-Krukiene artimai bendravo su I. Simonaityte, daug kartu su savo vaikais prisidėjo prie lietuviško tautinio identiteto stiprėjimo Klaipėdos krašte.

Čia ne taip seniai amžino poilsio atgulė Lietuvininkų tarmės pateikėja, Ievos Simonaitytės giminaitė (motinos Etmės pusseserė), prisiminimų autorė Marija Skrabs ir jos vyras fotografas ir vargonininkas Vilius Skrabas. Jis užrašė keliasdešimt evangelikų liuteronų giesmių, kai kurias jų harmonizavo. Jo harmonizuota giesmė kaip motyvas panaudota radijo vaidinime Urtė (1964; pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“).

Vaikščiodami po Elniškės kapines išvysime dauguma žymių Klaipėdos krašto giminių – vokiečių ir lietuvininkų − atstovų kapus: Reisgių, Kavolių, Kuršaičių, Bronackių, Sprigfieldų, Skvirblių ir kitų.

Kadangi nemažai išlikusių ir senųjų antkapių,  verta atkreipti dėmesį ir į liuteroniškosios tradicijos paminklinius įrašus.