Prano Genio namas

Šį namą pastatė ir 1945–1951 m. jame gyveno Pranas Genys – poetas, publicistas, muziejininkas, fotografas, Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrėjas (Telšiuose, 1932 m.). ir statytojas, pirmasis šio muziejaus direktorius. Plungėje 1992 m. kovo 1 d. prie namo, kuriame gyveno P. Genys, atidengta atminimo lenta.
Pranas Genys gimė 1902 m. ūkininkų bajorų šeimoje. Besimokydamas Telšių gimnazijoje pradėjo rašyti eilėraščius, buvo aktyvus moksleivis. Baigęs Telšių gimnaziją dvejus metus mokytojavo Mažeikiuose ir Ukmergėje, įstojo į Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, tačiau nebaigė, nes susirgo sunkia liga (progresuojantis kojų paralyžius) ir nebegalėjo valdyti kojų. Tačiau jis nepalūžo. Įsigijo arkliu traukiamą dviratį vežimą ir kasdien su juo važinėdavo, susitikdavo su draugais, vykdė kultūrinę, visuomeninę veiklą, kūrė eilėraščius, išleido poezijos rinkinį „Džiugo varpai“, skaitė paskaitas, rašė spaudos leidiniams, redagavo Telšiuose leidžiamą žurnalą „Šatrija“. Bendraudamas su Telšių teatralais parašė jiems keletą sceninių kūrinių. Organizavo literatūrinius vakarus. Įkūrė muziejų Telšiuose. Šiam muziejui jis pats suieškojo ir suvežė su savo arkliuku daugybę eksponatų, organizavo muziejaus pastato statybą. Karo metais gelbėjo pavojuje atsidūrusius Telšių žydus; slapstė nuo grobikų muziejaus vertybes.
Po karo, 1945 m. P. Genys buvo atleistas iš muziejaus direktoriaus pareigų ir per 48 valandas turėjo palikti Telšius. Atvyko gyventi į Plungę. Čia jis pasistatydino šį namelį ant Babrungo kranto, svajojo kada nors jame įkurti muziejų. Gyvendamas Plungėje jis toliau rašė poeziją, bet savo kūrybos jau niekam nerodė, nes nuolat buvo sekamas. Sovietų valdininkai jam siūlė pradėti rašyti eilėraščius komunistinėmis idėjomis, tačiau P. Genys nesutiko ir savo Tėvynės niekada neišdavė. 1951 m. P. Genį areštavo ir išvežė į Šilutės Macikų koncentracijos stovyklą. Jį kaltino priklausymu tautininkų partijai ir Geležinio vilko organizacijai, antisovietine kūryba ir veikla. P. Genys buvo nuteistas 25-erius metus kalėti, atimtos pilietinės teisės, konfiskuotas turtas. Būdamas invalidas koncentracijos stovykloje išgyveno tik iki 1952 m. Palaidotas Macikų lagerio aukų bendrosiose kapinėse.

Parengta 2015 m.