Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Plungėje pastatyta 1933 m. Plytų mūro, neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro.
1570 m. paskirta fundacija pirmajai Plungės bažnyčiai statyti. 1590 m. ši bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. Žygimantas III pakartotinai paskyrė privilegiją Plungės senosios bažnyčios atstatymui. Šią katalikų bažnyčią atstatydino Plungės dvaro valdytojas Jeronimas Valavičius. Tam kad būtų garantuotas jos išlaikymas bažnyčiai paskirtas Kapsūdžių kaimas (47 valakai žemės) ir 5 valakai bei 20 margų žemės Plungėje. 1674 m. Plungės seniūnas Martynas Krišpinas-Krišenšteinas pradėjo rūpintis naujos katalikų bažnyčios statyba, kurią pats ir finansavo. Bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1687 m. Pašventino vyskupas Kazimieras Pacas. Pastaroji bažnyčia išstovėjo 120 metų. Nuo 1777 m. Plungė tapo savarankiška parapija ir garsėjo kaip viena turtingiausių Žemaitijoje. 1797 m. plungiškiai pasistatė naują medinę, labai didelę ir puošnią bažnyčią. Jai suteiktas Šv. Jono krikštytojo vardas. Bažnyčią pašventino vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1810 m.
1899 m. pradėta rūpintis naujos mūrinės bažnyčios Plungėje statyba. Vieta mūrinei bažnyčiai parinkta šventoriuje šalia senosios medinės.1905 m. šios bažnyčios pamatus pašventino Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. Naujosios bažnyčios statyba vyko labai ilgai, net 28 metus. Ji buvo statoma pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą. Iki 1915 m. buvo išmūrytos sienos iki langų ir statyba sustojo. Bažnyčios statybą tęsė nuo 1928 m. į Plungę atvykęs kunigas (vėliau prelatas) Povilas Pukys. 1933 m. Plungės bažnyčią konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Jos vidaus apdaila dar buvo daroma iki 1940 m. Pastačius naują bažnyčia, po metų (1934) senoji medinė buvo nugriauta.

Parengta 2015 m.