Pleškučių kaimo kapinės III

Pats ryškiausias juodas kaltinis šių kapinių kryžius, įėjus į kapinaites, prie kurių neveda joks takelis, priklauso religinės raštijos darbuotojui, sakytojui, ilgamečiam Senojo surinkimo vadovui ir politikui Mikeliui Kybelkai (1937−1906). Vokiškas užrašas liudija, kad iš tiesų jis nebuvo labai artimas lietuvybės idėjoms, tačiau, kaip neretai esti šiuose kraštuose, knygos ir rašto žmogus, o dar ir sakytojas, pamokslavęs lietuvių kalba, neišvengiamai turėjęs artimą kontaktą su vietos žmonėmis, Kybelka netiesiogiai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo.

Čia palaidotas ir Maksas Skvirblys (1887−1946) – Priekulės krautuvininkas, vykdęs ir draudimo agento pareigas, pasak Domo Kauno, „apsiskaitęs, gana raštingas ir didelis nenuorama“*. Dirbdamas dailide statybose Afrikoje pagal penkerių metų sutartį su Vokietijos misijų centru, subūrė čiabuvių pučiamųjų orkestrą, parsivežė įdomių nuotraukų, rankraščių ir misijų knygų čiabuvių kalba, kurios galėjo būti Vokietijos misionierių į Afriką čiabuvių kalba versta protestantinė lektūra. Taigi, Maksas Skvirblys buvo vienas iš tų, kuris vietinius Priekulės apylinkių žmones supažindino su kitų kraštų kultūra ir papročiais.