Piktupėnų parapinė mokykla

Siekdama skleisti ir įtvirtinti tikėjimą – liuteronybę, Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1530 metų ėmė steigti parapines mokyklas Mažojoje Lietuvoje, kurios veikdavo prie parapinių bažnyčių. Iš pradžių vienose parapinėse mokyklose buvo mokoma vokiečių arba lotynų kalbomis, kitose – lietuvių kalba. Piktupėnų parapinė mokykla veikė nuo 1598 metų iki 1601 metų, pirmasis prencentorius buvo Zacharijus Blotnas (jaunesnysis). 1660 metais parapinėje mokykloje mokėsi apie 70 vaikų. Piktupėnų parapinėje mokykloje vyko mokytojų kaita: nuo 1759 metų mokytojavo Friedrichas Thorunas, 1827–1839 metais iš Tilžės mokytojauti atvykdavo mokytojas Davidas Otto Kohleris, o 1874–1897 metais mokytojo pareigas ėjo evangelikų liuteronų kunigas, mokytojas Frydrichas Kuršaitis. Nuo XIX amžiaus pabaigos Piktupėnų parapinėje mokykloje mokytojais dirbo mokytojų seminarijas baigę pedagogai. Visos pamokos vyko vokiečių kalba. Mokytojas Augustas Baruckis 1898 metais baigė Karalienės mokytojų seminariją Tilžėje. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui mokytoju dirbo Fritzas Wehmeyeris, taip pat Horstas Kasperas, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, bei 1921 metų Klaipėdos mokytojų seminarijos absolventas Ernstas Kačinskis. Piktupėnų parapinę mokyklą 1936 metais lankė 64 mokiniai: iš jų 47 buvo evangelikų liuteronų ir 17 katalikų tikėjimo. Mokyklai priklausė 6,64 hektarai žemės, 2 mūriniai ir medinis pastatai. 1937 metais Piktupėnuose atidaryta privati lietuviška pradinė mokykla, kurioje mokėsi 26 mokiniai, o po metų, 1938 metais, čia jau mokėsi 28 mokiniai. Piktupėnų valstybinė vokiška parapinė mokykla veikė iki 1944 metų. Abi mokyklos buvo įsikūrusios viename pastate ir, nors pedagoginė veikla čia nebevyksta, tačiau pastatas yra išlikęs iki šių dienų.

Informaciją parengė Nijolė Jogienė, 2024